Švenčionių rajono merės prašymas vykti į Rusiją sukėlė politinę įtampą
Švenčionių rajono merė kreipėsi į teismą prašydama leidimo išvykti į Rusiją, kad galėtų dalyvauti Pergalės dienos minėjime, kuris tradiciškai vyksta gegužės 9 dieną. Ji teigia, kad šis vizitas yra svarbus siekiant palaikyti kultūrinius ryšius su Rusijoje gyvenančiais lietuviais. Merė pabrėžia, kad tokie vizitai padeda stiprinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą tarp šalių.
Tačiau jos prašymas sulaukė kritikos iš kai kurių politikų, kurie mano, kad tokie vizitai gali būti netinkami dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Teismas dar turi priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo.
Politinė reakcija ir kontekstas
Merės prašymas sukėlė audringą reakciją Seime. Užsienio reikalų komiteto nariai pažymėjo, kad nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Lietuvos oficiali pozicija yra vengti bet kokių dvišalių kontaktų su Rusijos valdžios institucijomis.
Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas pareiškė, kad „tokios kelionės dabartiniame kontekste gali būti interpretuojamos kaip Lietuvos pozicijos silpninimas ir netgi panaudotos Kremliaus propagandoje”.
Rusijoje Pergalės diena yra tapusi ne tik Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimu, bet ir vienu svarbiausių dabartinio režimo propagandos įrankių. Pastaraisiais metais šventė įgavo naują prasmę – ji naudojama pateisinti Rusijos veiksmus Ukrainoje, lyginant juos su kova prieš nacizmą.
Santykiai su išeivija
Merė savo prašymą argumentuoja būtinybe palaikyti ryšius su Rusijoje gyvenančiais lietuviais, kurių, remiantis 2010 m. surašymo duomenimis, ten gyvena apie 31,4 tūkstančio. Daugiausia jų įsikūrę Kaliningrado srityje, Maskvoje, Sankt Peterburge ir Sibire.
Lietuvos diplomatai pabrėžia, kad ryšiai su išeivija yra palaikomi per oficialias diplomatines atstovybes – Lietuvos ambasadą Maskvoje ir generalinį konsulatą Sankt Peterburge, kurie organizuoja kultūrinius renginius ir teikia konsulines paslaugas.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas pažymėjo: „Mes suprantame norą palaikyti ryšius su tautiečiais, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją ir nesudarant prielaidų manipuliuoti tokiais vizitais propagandos tikslais”.
Teisiniai aspektai
Pagal galiojančius teisės aktus, savivaldybių merai, vykdami į užsienio komandiruotes, privalo gauti savivaldybės tarybos pritarimą. Tačiau kelionėms į Rusiją ir Baltarusiją taikoma speciali tvarka – dėl jų sprendžia teismas, įvertindamas kelionės tikslus ir galimą poveikį nacionaliniam saugumui.
Teisininkai pastebi, kad panašūs prašymai pastaruoju metu dažniausiai būdavo atmetami, ypač jei kelionės tikslas susijęs su politinio pobūdžio renginiais.
Tarp diplomatijos ir principų
Šis atvejis atspindi platesnę dilemą – kaip išlaikyti balansą tarp kultūrinių ryšių palaikymo ir principingos pozicijos agresijos akivaizdoje. Viena vertus, lietuvių bendruomenės užsienyje yra svarbi tautos dalis, kita vertus, dalyvavimas politizuotuose renginiuose gali būti išnaudotas propagandai.
Užsienio politikos ekspertai pabrėžia, kad šiuo metu bet koks oficialus dalyvavimas Rusijos valstybiniuose renginiuose siunčia dviprasmišką signalą tarptautinei bendruomenei ir gali pakenkti Lietuvos, kaip principingos Ukrainos rėmėjos, įvaizdžiui.
Galutinis teismo sprendimas dėl merės prašymo turėtų būti priimtas artimiausiu metu, ir jis neabejotinai taps precedentu vertinant panašius atvejus ateityje.