Lietuvos teismas neseniai susidūrė su byla, kurioje nagrinėjamas Prezidento Gitano Nausėdos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ginčas dėl galimos paslėptos reklamos. Šis ginčas kilo dėl VRK sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad Prezidento veiksmai galėjo būti laikomi paslėpta reklama. Tačiau teismas nusprendė nepradėti bylos nagrinėjimo, nes buvo nustatyta, kad nėra pakankamai pagrindo tęsti procesą.
Šis atvejis atkreipė visuomenės dėmesį į paslėptos reklamos problemą ir jos poveikį politiniams procesams. Paslėpta reklama yra laikoma tokia, kai reklama pateikiama taip, kad ji nėra aiškiai atpažįstama kaip reklama, ir tai gali turėti įtakos rinkėjų nuomonei bei sprendimams. VRK sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad Prezidento veiksmai galėjo turėti įtakos rinkimų rezultatams, tačiau teismas nusprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, kad šis poveikis buvo reikšmingas.
Šis sprendimas sukėlė diskusijas apie tai, kaip turėtų būti reguliuojama politinė reklama ir kokie kriterijai turėtų būti taikomi nustatant paslėptos reklamos atvejus. Kai kurie ekspertai teigia, kad būtina griežtinti taisykles ir užtikrinti, kad politinė reklama būtų aiškiai atpažįstama, kad rinkėjai galėtų priimti informuotus sprendimus. Kiti mano, kad dabartinės taisyklės yra pakankamos, tačiau reikia daugiau dėmesio skirti jų įgyvendinimui.
Šis ginčas taip pat atskleidė, kad politinės reklamos reguliavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis subalansuoti skaidrumo ir laisvės principus. Nors teismas nusprendė nepradėti bylos nagrinėjimo, diskusijos apie paslėptos reklamos poveikį politiniams procesams tikriausiai tęsis, nes tai yra svarbi tema demokratijos kontekste.