Teismas atmetė Pinskuvienės gynybos prašymą dėl naujos ekspertizės Medininkų tragedijos byloje
Vilniaus apygardos teismas nusprendė neskirti naujos ekspertizės byloje, kurioje teisiama buvusi Švenčionių rajono merė Živilė Pinskuvienė. Ji kaltinama dėl viešų pasisakymų apie Medininkų tragediją, kurie, kaip teigiama, galėjo būti šmeižikiški. Teismas atmetė gynybos prašymą dėl papildomos ekspertizės, kuri būtų įvertinusi, ar Pinskuvienės pasisakymai galėjo būti interpretuojami kaip šmeižtas. Teismas nusprendė, kad byloje jau yra pakankamai įrodymų, leidžiančių priimti sprendimą.
Pinskuvienė kaltinama tuo, kad viešai išsakė teiginius, kurie galėjo pakenkti Medininkų tragedijos aukų atminimui ir jų artimųjų reputacijai. Ji savo kaltės nepripažįsta ir teigia, kad jos pasisakymai buvo ištraukti iš konteksto. Byla toliau bus nagrinėjama teisme, kur bus sprendžiama dėl Pinskuvienės atsakomybės.
Konflikto ištakos ir pasisakymų kontekstas
Byla prasidėjo po to, kai 2022 metų vasarą Ž. Pinskuvienė viename interviu išsakė abejones dėl oficialios Medininkų tragedijos versijos. 1991 m. liepos 31 d. įvykusioje tragedijoje sovietų OMON būrio nariai nužudė septynis Lietuvos pareigūnus, saugojusius Medininkų pasienio postą. Tik vienam pareigūnui – Tomui Šernui – pavyko išgyventi, nors jis patyrė sunkią negalią.
Pinskuvienės teiginiai sukėlė platų visuomenės pasipiktinimą ir Medininkų tragedijos aukų artimųjų protestus. Generalinė prokuratūra, gavusi skundų, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo šmeižto.
Teisiniai aspektai ir proceso eiga
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, šmeižtas yra nusikalstama veika, apibrėžiama kaip tyčinis melagingos informacijos skleidimas, siekiant pakenkti asmens reputacijai. Už šmeižtą gali būti skiriama bauda, laisvės apribojimas arba net areštas.
Teismo posėdžio metu Pinskuvienės advokatai argumentavo, kad jos pasisakymai buvo ištraukti iš konteksto ir neturėjo tikslo šmeižti ar menkinti tragedijos aukų atminimą. Gynybos pozicija rėmėsi tuo, kad politikė reiškė asmeninę nuomonę, kuri yra ginama žodžio laisvės principu.
Prokurorai tuo tarpu tvirtino, kad Pinskuvienės pasisakymai buvo ne tik neetiški, bet ir pažeidė įstatymą, nes skleidė melagingą informaciją apie istorinį faktą, dėl kurio Lietuvoje yra platus konsensusas.
Visuomenės reakcija ir politinės pasekmės
Ši byla sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir tapo politinių diskusijų objektu. Po kilusio skandalo Pinskuvienė 2023 m. pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio partijos, kurios nare buvo daugelį metų. Nors ji teigė, kad pasitraukimas nesusijęs su teisiniu procesu, politiniai komentatoriai šį žingsnį vertina kaip tiesioginę skandalo pasekmę.
Medininkų tragedijos aukų artimieji ne kartą viešai pasisakė, kad tokie pareiškimai, kokie buvo išsakyti Pinskuvienės, žeidžia jų jausmus ir menkina tragedijos reikšmę Lietuvos istorijoje.
Tarp istorinės tiesos ir žodžio laisvės
Ši byla atspindi platesnį klausimą, su kuriuo susiduria demokratinės visuomenės – kur yra riba tarp žodžio laisvės ir istorinės tiesos išsaugojimo. Medininkų tragedija yra vienas skaudžiausių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio įvykių, kurio faktai yra patvirtinti teismų sprendimais ir istorikų tyrimais.
Teismas, atmesdamas prašymą dėl naujos ekspertizės, parodė, kad šioje byloje prioritetas teikiamas jau surinktų įrodymų pakankamumui. Kartu tai signalizuoja, kad istorinių faktų interpretavimas turi tam tikras ribas, ypač kai kalbama apie tragiškus įvykius, palietusius daugelį žmonių.
Byla prieš Pinskuvienę neabejotinai taps precedentu, kaip Lietuvos teismai vertina viešus pasisakymus apie istorines tragedijas. Nepriklausomai nuo to, koks bus galutinis teismo sprendimas, ši byla jau dabar verčia visuomenę iš naujo apmąstyti, kaip saugoti istorinę atmintį, kartu išlaikant demokratines vertybes ir žodžio laisvę.