Teismas atmetė prašymą nutraukti Marijampolės mero bylą
Marijampolės mero Povilo Isodos byla dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir netinkamo lėšų naudojimo tęsis, nes teismas atmetė prašymą nutraukti šią bylą. Mero advokatai siekė, kad byla būtų nutraukta, teigdami, jog nėra pakankamai įrodymų, tačiau teismas nusprendė, kad yra pagrindo tęsti procesą.
Byla susijusi su įtarimais, kad meras galėjo netinkamai naudoti savivaldybės lėšas, įskaitant išlaidas, kurios galėjo būti padengtos asmeninėmis lėšomis. Šis sprendimas reiškia, kad teismo procesas tęsis, ir bus nagrinėjami pateikti įrodymai bei liudytojų parodymai.
Bylos detalės ir kaltinimai
Povilas Isoda, kuris Marijampolės savivaldybei vadovauja nuo 2019 metų, įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimo duomenimis, meras galėjo netinkamai panaudoti daugiau nei 5000 eurų savivaldybės lėšų.
Tarp įtartinų išlaidų minimos kelionės į užsienį, kurios, anot prokurorų, neturėjo aiškios naudos savivaldybei, taip pat reprezentacinės išlaidos, kurios viršijo nustatytus limitus. Tyrėjai atkreipė dėmesį ir į tai, kad kai kurie renginiai, kurių išlaidos buvo padengtos savivaldybės lėšomis, galėjo būti susiję su mero asmenine ar politine veikla.
Mero advokatai teigia, kad jų klientas yra nekaltas ir tikisi, kad teismo procesas tai įrodys. Tuo tarpu prokuratūra tvirtina, kad turi pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinimus.
Politinės pasekmės
Byla jau sukėlė politinių audrų Marijampolės savivaldybės taryboje. Opozicijos atstovai ragina merą trauktis iš pareigų, kol vyksta teismo procesas, tačiau P. Isoda, priklausantis Lietuvos socialdemokratų partijai, atsisako tai daryti, pabrėždamas nekaltumo prezumpciją.
Marijampolės savivaldybės tarybos narys Artūras Visockis teigė: „Meras turėtų prisiimti politinę atsakomybę ir bent jau nusišalinti nuo pareigų, kol vyksta teismo procesas. Tai būtų garbingas sprendimas.”
Tuo metu Socialdemokratų partijos Marijampolės skyrius išreiškė paramą savo nariui, pabrėždamas, kad „kaltė dar neįrodyta, o P. Isoda turi teisę į teisingą teismą”.
Panašūs atvejai Lietuvoje
Lietuvoje pastaraisiais metais buvo keletas panašių bylų, susijusių su savivaldybių vadovų galimu piktnaudžiavimu tarnyba. 2021 metais buvęs Panevėžio meras Rytis Račkauskas buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir nubaustas pinigine bauda. 2022 metais teismas pradėjo nagrinėti Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko bylą dėl panašių kaltinimų, tačiau vėliau ji buvo nutraukta dėl įrodymų trūkumo.
Skaidrumo klausimai vietos savivaldoje
Ši byla sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes ji susijusi su viešųjų lėšų naudojimu ir vietos valdžios atskaitomybe. Transparency International Lietuvos skyriaus atstovai pabrėžia, kad savivaldybių finansų naudojimo skaidrumas išlieka problema daugelyje Lietuvos savivaldybių.
„Savivaldybių finansinės ataskaitos dažnai būna nepakankamai detalios, o gyventojai neturi galimybių lengvai sekti, kaip naudojami jų mokesčiai,” – teigia organizacijos ekspertai.
Kas toliau laukia teismo salėje?
Teismo sprendimas atmesti prašymą nutraukti bylą reiškia, kad artimiausiu metu bus tęsiamas įrodymų nagrinėjimas. Numatoma apklausti daugiau liudytojų, įskaitant savivaldybės administracijos darbuotojus ir finansų skyriaus specialistus.
Mero gynybos strategija greičiausiai remsis argumentu, kad visos išlaidos buvo susijusios su jo, kaip mero, pareigomis, o dokumentai buvo tvarkomi pagal savivaldybės nustatytas tvarkas. Tuo tarpu prokurorai sieks įrodyti, kad dalis išlaidų buvo asmeninio pobūdžio arba nepagrįstos savivaldybės poreikiais.
Tarp teisingumo ir politikos: bylos atgarsiai
Marijampolės mero byla tapo savotišku lakmuso popierėliu, parodančiu, kaip Lietuvoje veikia teisingumo sistema politikų atžvilgiu. Viena vertus, teismai turi užtikrinti, kad valdžios atstovai būtų atsakingi už savo veiksmus. Kita vertus, svarbu išvengti politiškai motyvuotų persekiojimų.
Teisės ekspertai pabrėžia, kad tokios bylos dažnai trunka ilgai – kartais net kelerius metus. Per tą laiką meras toliau eis pareigas, o tai kelia klausimų dėl valdymo efektyvumo ir pasitikėjimo vietos valdžia. Nepaisant to, piliečių teisė žinoti, kaip naudojami jų mokesčiai, ir reikalavimas, kad valdžios atstovai laikytųsi aukščiausių skaidrumo standartų, išlieka demokratinės visuomenės pagrindu. Marijampolės atvejis primena, kad net ir mažesnėse savivaldybėse vykstantys procesai gali turėti reikšmingą poveikį visos šalies politinei kultūrai ir skaidrumo standartams.