Teismas pratęsė įtariamojo Germano suėmimą: gynybos argumentai atmesti
Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad įtariamasis Germanas liks suimtas iki liepos vidurio. Teismas atmetė gynybos prašymą paleisti jį į laisvę, motyvuodamas tuo, kad yra pagrįsta rizika, jog įtariamasis gali bėgti arba daryti naujus nusikaltimus.
Prokuratūra teigia, kad Germanas yra įtariamas sunkiu nusikaltimu, todėl jo laikymas suimtu yra būtinas siekiant užtikrinti tyrimo sėkmę. Gynyba savo ruožtu tvirtina, kad nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tokį sprendimą, ir planuoja jį skųsti aukštesnės instancijos teismui. Šis atvejis sulaukė didelio visuomenės dėmesio, o teismo sprendimas buvo lauktas su dideliu susidomėjimu.
Bylos detalės ir kaltinimai
Kaip paaiškėjo iš teismo posėdžio, Germanas yra įtariamas stambaus masto sukčiavimu, susijusiu su nekilnojamojo turto sandoriais. Prokuroras Tomas Vaitkevičius teismo posėdžio metu atskleidė, kad įtariamasis galėjo pasisavinti daugiau nei 1,2 milijono eurų iš kelių dešimčių nukentėjusiųjų.
„Turime pagrįstų įtarimų, kad kaltinamasis, pasinaudodamas suklastotais dokumentais ir fiktyviais juridiniais asmenimis, įvykdė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį,” – teismo posėdyje teigė prokuroras.
Gynybos pozicija
Germano advokatas Marius Petrauskas nesutinka su prokuroro argumentais ir teigia, kad jo klientas bendradarbiauja su tyrėjais nuo pat tyrimo pradžios. „Mano ginamasis savanoriškai atėjo į apklausas, pateikė visus prašomus dokumentus ir neturi jokios motyvacijos slėptis nuo teisėsaugos,” – pabrėžė advokatas.
Pasak gynybos, alternatyvios kardomosios priemonės, tokios kaip namų areštas ar įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, būtų pakankamos užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese.
Teismo argumentai
Teisėja Jolanta Kuzmienė, atmesdama gynybos prašymą, nurodė, kad Germanas turi dvigubą pilietybę ir nekilnojamojo turto užsienyje, o tai didina pabėgimo riziką. Be to, įtariamasis anksčiau buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus Latvijoje, kas, teismo nuomone, rodo polinkį nusikalsti.
„Atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, galimą bausmę ir ankstesnį teistumą, suėmimas šiuo atveju yra proporcinga ir būtina priemonė,” – rašoma teismo nutartyje.
Tarp teisingumo ir žmogaus teisių
Šis atvejis atspindi platesnę problematiką Lietuvos teisėsaugos sistemoje. Teisininkai ir žmogaus teisių gynėjai jau seniai diskutuoja apie kardomųjų priemonių taikymo praktiką. Lietuvos žmogaus teisių centro duomenimis, suėmimas kaip kardomoji priemonė Lietuvoje taikomas dažniau nei daugelyje kitų ES šalių.
Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad suėmimas turi būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, kai kitos priemonės yra neveiksmingos. Germano byla vėl atkreipia dėmesį į šią problemą, kartu primindama apie būtinybę rasti balansą tarp visuomenės saugumo užtikrinimo ir įtariamųjų teisių apsaugos.
Tikėtina, kad ši byla dar sulauks nemažai dėmesio, ypač kai gynybos skundas pasieks aukštesnės instancijos teismą. Tuo tarpu nukentėjusieji tikisi teisingumo, o teisės ekspertai atidžiai stebi, kaip bus užtikrinama proceso dalyvių teisių pusiausvyra.
Teisės labirintai: kas toliau?
Germano byla atskleidžia sudėtingą Lietuvos teisinės sistemos paveikslą, kur kartais susiduria skirtingi interesai – visuomenės saugumas ir individo teisės. Nors suėmimas iki liepos vidurio reiškia, kad įtariamasis praleis už grotų dar kelis mėnesius, tikroji kova teismuose tik prasideda. Gynybos komanda jau ruošia argumentus apeliaciniam skundui, o teisėsaugos institucijos tęsia įrodymų rinkimą.
Šiandien priimtas sprendimas yra tik vienas žingsnis ilgame teisinio proceso kelyje, kuriame dar laukia daug posūkių. Tačiau nepriklausomai nuo bylos baigties, ji jau tapo svarbiu precedentu diskusijose apie kardomųjų priemonių taikymą ir primena, kad teisingumo svarstyklės turi išlaikyti pusiausvyrą tarp visuomenės apsaugos ir pagarbos žmogaus teisėms.