Buvęs Seimo narys K. Uždavinys išteisintas nepilnamečių tvirkinimo byloje
Vilniaus apygardos teismas išteisino buvusį Seimo narį Kęstutį Uždavinį dėl kaltinimų nepilnamečių tvirkinimu. Teismas nustatė, kad nėra pakankamai įrodymų, jog Uždavinys galėjo suprasti tikrąjį nukentėjusiųjų amžių. Byloje buvo nagrinėjami įvykiai, kai Uždavinys bendravo su dviem merginomis, kurios teigė esą nepilnametės. Tačiau teismas pabrėžė, kad nėra aiškių įrodymų, jog Uždavinys žinojo ar turėjo žinoti apie jų amžių.
Teismo sprendime pažymima, kad kaltinimai buvo grindžiami tik merginų parodymais, kurie nebuvo patvirtinti kitais įrodymais. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad merginos galėjo atrodyti vyresnės nei jų tikrasis amžius, o tai galėjo suklaidinti Uždavinį.
Prokuratūra turėjo pateikti įrodymus, kad Uždavinys sąmoningai tvirkino nepilnametes, tačiau to padaryti nepavyko. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Uždavinys nebuvo anksčiau teistas ir neturėjo nusikalstamos veiklos istorijos, kas taip pat turėjo įtakos sprendimui.
Visuomenės reakcija ir teisiniai aspektai
Šis sprendimas sukėlė įvairių reakcijų visuomenėje, kai kurie žmonės išreiškė nepasitenkinimą, teigdami, kad teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiųjų parodymus. Tačiau teismas pabrėžė, kad sprendimas buvo priimtas remiantis turimais įrodymais ir teisės normomis.
Lietuvos baudžiamajame kodekse nepilnamečių tvirkinimas yra apibrėžtas 153 straipsnyje, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už veiksmus, kuriais siekiama seksualiai tenkinti save ar kitus, demonstruojant lytinius organus, masturbaciją, lytinį santykiavimą ar kitaip tvirkinant nepilnametį. Tačiau byloje turi būti įrodyta, kad kaltinamasis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie nukentėjusiojo amžių.
Teisės ekspertai pabrėžia, kad tokiose bylose kaltės įrodymas yra itin sudėtingas, ypač kai trūksta objektyvių įrodymų. Teisininkas Romualdas Drakšas, komentuodamas panašias bylas, yra pažymėjęs, kad „baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, o kaltė turi būti įrodyta neginčijamai”.
Prokuratūra dar svarsto galimybę apskųsti šį sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Tuo tarpu Uždavinys teigė, kad yra patenkintas teismo sprendimu ir tikisi, jog šis atvejis bus pamoka visiems, kaip svarbu būti atsargiems bendraujant su nepažįstamais žmonėmis.
Teisingumo ir apsaugos pusiausvyros beieškant
Uždavinio byla atspindi platesnę problematiką, susijusią su nepilnamečių apsauga skaitmeniniame amžiuje. Lietuvoje kasmet registruojama apie 200-300 seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, tačiau manoma, kad realus skaičius gali būti kur kas didesnis. Vaikų teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ne kartą yra pabrėžusi prevencijos svarbą ir ragina stiprinti tiek teisinę bazę, tiek visuomenės švietimą.
Šis teismo sprendimas verčia susimąstyti apie sudėtingą balansą tarp kaltinamojo teisių ir potencialių aukų apsaugos. Nors nekaltumo prezumpcija yra kertinis teisinės sistemos principas, nepilnamečių apsauga išlieka prioritetine sritimi. Teisingumo svarstyklės šiuo atveju pakrypo nekaltumo prezumpcijos pusėn, tačiau diskusija apie tai, kaip efektyviau apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo, tik įsibėgėja. Galbūt šis atvejis taps postūmiu tobulinti teisinę sistemą ir prevencines priemones, kad ateityje panašios situacijos būtų sprendžiamos dar efektyviau, užtikrinant tiek teisingumo principus, tiek pažeidžiamiausių visuomenės narių saugumą.