Prezidentas Nausėda Seime: geopolitiniai iššūkiai ir vidaus politikos prioritetai
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Seime pristatė savo metinį pranešimą, kuriame aptarė svarbiausius šalies politikos, ekonomikos ir socialinius klausimus. Prezidentas pabrėžė būtinybę stiprinti šalies saugumą, ypač atsižvelgiant į geopolitinius iššūkius regione. Jis taip pat akcentavo ekonomikos augimo svarbą, siekiant užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę visiems Lietuvos gyventojams.
Saugumo prioritetai ir NATO įsipareigojimai
Savo kalboje Prezidentas ypač pabrėžė būtinybę didinti gynybos finansavimą iki 3% BVP jau artimiausioje ateityje. Tai viršytų NATO nustatytą 2% ribą ir būtų aiškus signalas sąjungininkams apie Lietuvos požiūrį į kolektyvinį saugumą. Nausėda priminė, kad Rusijos agresija Ukrainoje fundamentaliai pakeitė saugumo architektūrą Europoje, o Baltijos šalys yra „pirmojoje fronto linijoje”.
„Mūsų geografinė padėtis įpareigoja mus būti ne tik saugumo vartotojais, bet ir jo kūrėjais,” – pabrėžė Prezidentas, pridurdamas, kad Lietuva aktyviai siekia pritraukti daugiau NATO pajėgų į regioną.
Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, Nausėda patvirtino, kad Lietuva išliks viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų, nepaisant to, kad pagal BVP santykį jau dabar skiria vieną didžiausių paramos paketų.
Ekonomikos augimas ir energetinis saugumas
Nausėda kalbėjo apie švietimo sistemos tobulinimą, pabrėždamas, kad investicijos į švietimą yra būtinos siekiant užtikrinti ilgalaikį šalies konkurencingumą. Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į socialinės atskirties mažinimą ir ragino imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti skurdą ir nelygybę.
Ekonomikos srityje Prezidentas akcentavo būtinybę diversifikuoti Lietuvos eksporto rinkas, ypač atsižvelgiant į geopolitinius pokyčius. Jis pažymėjo, kad nors ekonomikos augimas 2023 metais buvo lėtesnis nei tikėtasi (siekė vos 1,2%), tačiau 2024 metais prognozuojamas 2,5% augimas teikia vilčių.
„Mūsų ekonomika parodė atsparumą krizėms, tačiau turime sutelkti dėmesį į aukštesnės pridėtinės vertės sektorius, ypač technologijų ir inovacijų srityse,” – teigė Nausėda.
Energetinio saugumo srityje Prezidentas pasidžiaugė sėkmingai įgyvendintais projektais, įskaitant sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais ir SGD terminalo plėtrą, tačiau pabrėžė būtinybę spartinti žaliosios energetikos plėtrą.
Švietimo reformos ir demografiniai iššūkiai
Švietimo sistemą Prezidentas įvardijo kaip vieną svarbiausių valstybės prioritetų, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl vis dar nepakankamo finansavimo. Jis pasiūlė iki 2027 metų padidinti švietimo finansavimą iki 6% BVP, kas atitiktų geriausius Šiaurės šalių pavyzdžius.
„Mūsų mokytojai turi tapti prestižine profesija, o ne tik pašaukimu,” – teigė Prezidentas, ragindamas didinti pedagogų atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas.
Demografinių iššūkių kontekste Nausėda pažymėjo, kad Lietuva 2023 metais pasiekė teigiamą migracijos saldo – į šalį atvyko daugiau žmonių nei išvyko, tačiau gimstamumo rodikliai išlieka nerimą keliantys. Jis paragino Vyriausybę parengti ilgalaikę demografinę strategiją, kuri apimtų šeimos politikos, būsto prieinamumo ir darbo rinkos lankstumą.
Politikų ir ekspertų reakcijos
Po pranešimo Seimo nariai ir politologai dalijosi savo įžvalgomis ir vertinimais. Kai kurie politikai pritarė Prezidento išsakytoms mintims, ypač dėl saugumo stiprinimo ir ekonomikos skatinimo. Tačiau buvo ir kritikos, ypač dėl kai kurių socialinės politikos aspektų, kuriuos kai kurie Seimo nariai laiko nepakankamai ambicingais.
Opozicijos atstovai kritikavo Prezidentą dėl, jų nuomone, pernelyg abstrakčių pasiūlymų socialinės nelygybės mažinimo srityje. Tuo tarpu valdančiosios daugumos atstovai teigiamai įvertino Prezidento pastangas išlaikyti politinį balansą sudėtingoje geopolitinėje situacijoje.
Vilniaus universiteto politologas prof. Tomas Janeliūnas pažymėjo, kad šių metų pranešime buvo jaučiamas didesnis dėmesys saugumo klausimams nei ankstesniais metais. „Prezidentas aiškiai pozicionuoja save kaip užsienio politikos ir saugumo lyderį, tuo tarpu vidaus politikos klausimais išlaiko tam tikrą atstumą nuo kasdienių politinių ginčų,” – komentavo ekspertas.
Žvilgsnis į ateitį: tarp iššūkių ir galimybių
Diskusijos po Prezidento pranešimo atspindi įvairias nuomones ir požiūrius, kurie egzistuoja Lietuvos politinėje arenoje. Tai rodo, kad nors yra bendras sutarimas dėl kai kurių pagrindinių tikslų, vis dar yra daug klausimų, kuriuos reikia spręsti siekiant užtikrinti šalies gerovę ir saugumą.
Prezidento metinis pranešimas šiemet nuskambėjo kaip kvietimas politinėms jėgoms sutelkti dėmesį į strateginius valstybės prioritetus. Nors artėjantys Seimo rinkimai neišvengiamai didins politinę įtampą, Nausėdos akcentuoti nacionalinio saugumo, ekonominio atsparumo ir socialinės gerovės klausimai išlieka aktualūs nepriklausomai nuo politinių ciklų.
Kaip parodė diskusijos po pranešimo, Lietuva stovi ant tam tikro istorinio slenksčio – viena vertus, susiduria su rimtais geopolitiniais iššūkiais, kita vertus, turi unikalią galimybę išnaudoti savo narystę ES ir NATO kaip tramplyną į kokybiškai naują valstybės raidos etapą. Būtent šio balanso tarp atsargumo ir ambicijų paieška ir buvo jaučiama Prezidento metiniame pranešime.