Popiežiaus Pranciškaus palaikų perkėlimo ceremonija
Popiežiaus Pranciškaus palaikų perkėlimo į Šv. Petro baziliką procesija Vatikane pritraukė daugybę tikinčiųjų ir smalsuolių. Ceremonija prasidėjo ankstyvą rytą, kai popiežiaus palaikai buvo išnešti iš jo rezidencijos ir perkelti į baziliką, kur jie bus laikomi iki laidotuvių. Procesijoje dalyvavo aukšti Vatikano pareigūnai, dvasininkai ir kiti bažnyčios atstovai. Daugelis susirinkusiųjų meldėsi ir reiškė pagarbą popiežiui, kuris buvo žinomas dėl savo paprastumo ir atsidavimo socialiniam teisingumui. Šis įvykis yra svarbus ne tik katalikų bendruomenei, bet ir visam pasauliui, nes popiežius Pranciškus buvo viena iš įtakingiausių religinių figūrų. Laidotuvės planuojamos artimiausiomis dienomis, o į jas atvyks daugybė pasaulio lyderių ir tikinčiųjų.
Argentinietis, pakeitęs Bažnyčios veidą
Jorge Mario Bergoglio, pirmasis popiežius iš Pietų Amerikos, buvo išrinktas 2013 metų kovo 13 dieną po netikėto Benedikto XVI atsistatydinimo. Per savo pontifikatą popiežius Pranciškus išsiskyrė neįprastu paprastumu – atsisakė gyventi tradiciniuose popiežiaus apartamentuose, pasirinko kuklesnį automobilį ir dažnai asmeniškai bendravo su paprastais žmonėmis.
Pranciškaus vadovavimo metais Katalikų bažnyčia pradėjo atviriau kalbėti apie tokias problemas kaip klimato kaita, migrantų krizė ir ekonominė nelygybė. Jo 2015 metais paskelbta enciklika „Laudato Si” tapo istoriniu dokumentu, raginančiu imtis skubių veiksmų aplinkosaugos srityje.
Procesijos reikšmė ir tradicijos
Popiežiaus palaikų perkėlimo ceremonija yra giliai įsišaknijusi Katalikų bažnyčios tradicijose. Pagal protokolą, mirusio popiežiaus kūnas yra pašarvojamas Šv. Petro bazilikoje, kad tikintieji galėtų atiduoti paskutinę pagarbą.
Procesija iš Apostolų rūmų į baziliką buvo lydima grigališkojo giedojimo, o palaikus nešė dvylika vyrų – simbolinis skaičius, primenantis dvylika apaštalų. Prie procesijos prisijungė kardinolų kolegija, kurie netrukus turės rinktis į konklavą naujo popiežiaus rinkimams.
Šimtai tūkstančių žmonių iš viso pasaulio jau pradėjo rinktis Romoje. Kai kurie jų atkeliavo iš Argentinos – popiežiaus gimtosios šalies, kur jis buvo ypač mylimas už savo kuklumą ir dėmesį vargingiausiems visuomenės sluoksniams.
Pasaulio reakcija ir atgarsiai
Žinia apie popiežiaus mirtį sukėlė platų atgarsį visame pasaulyje. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius išreiškė užuojautą, pavadindamas Pranciškų „tilto statytoju tarp religijų ir kultūrų”. Europos Sąjungos, JAV, Kinijos ir kitų šalių vadovai taip pat išreiškė pagarbą popiežiui.
Ypatingą užuojautą pareiškė musulmonų bendruomenės atstovai, prisimindami popiežiaus pastangas gerinti santykius tarp religijų. 2019 metais Pranciškus tapo pirmuoju popiežiumi, apsilankiusiu Arabijos pusiasalyje, kur pasirašė istorinį dokumentą apie žmonijos brolybę su Al-Azhar didžiuoju imamu.
Palikimas ateities kartoms
Popiežius Pranciškus paliko neišdildomą pėdsaką ne tik Katalikų bažnyčios, bet ir viso pasaulio istorijoje. Jo raginimas kurti „vargšų bažnyčią vargšams” pakeitė daugelio katalikų požiūrį į tikėjimo praktiką. Pranciškaus atvirumas dialogui su kitomis religijomis, pastangos reformuoti Vatikano finansus ir ryžtingas kovos prieš dvasininkų seksualinį piktnaudžiavimą vykdymas lieka kaip svarbūs jo pontifikato pasiekimai.
Kol tūkstančiai žmonių tyliai žygiuoja pro jo palaikus Šv. Petro bazilikoje, pasaulis ne tik atsisveikina su religijos vadovu, bet ir apmąsto žmogų, kuris nuolat primindavo, kad tikėjimas turi būti išgyvenamas per tarnystę kitiems. Kaip jis pats dažnai sakydavo: „Tikra galia yra tarnavimas”. Šis paprastas, bet gilus principas geriausiai apibūdina popiežių, kuris siekė ne valdyti, o tarnauti, ne mokyti iš aukšto, o eiti kartu su žmonėmis jų kasdienybės keliu.