TS-LKD pristato fortifikacijų planą Lietuvos saugumui stiprinti
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Laurynas Kasčiūnas pristatė partijos parengtą fortifikacijų įgyvendinimo planą. Šis planas skirtas stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir galimas grėsmes. Kasčiūnas pabrėžė, kad fortifikacijų stiprinimas yra būtinas siekiant užtikrinti šalies saugumą ir pasirengimą galimiems iššūkiams. Plane numatytos konkrečios priemonės, kaip efektyviai įgyvendinti fortifikacijas, įskaitant infrastruktūros gerinimą ir bendradarbiavimą su sąjungininkais. TS-LKD tikisi, kad šis planas bus svarstomas ir priimtas kaip dalis nacionalinės gynybos strategijos.
Plano detalės ir finansavimas
Pristatytame plane numatoma investuoti apie 80 milijonų eurų į rytinės Lietuvos sienos fortifikavimo darbus. Lėšos būtų skirtos ne tik fizinių kliūčių įrengimui, bet ir išmanių stebėjimo sistemų diegimui. Kasčiūnas spaudos konferencijoje paaiškino, kad fortifikacijos apimtų betoninių bunkerių, prieštankinių griovių ir kitų gynybinių įrenginių statybą strategiškai svarbiose vietose, ypač Suvalkų koridoriaus prieigose.
„Turime pasimokyti iš Ukrainos patirties – gerai paruoštos gynybinės linijos gali sulėtinti priešo pajėgas ir suteikti mums brangaus laiko mobilizuoti atsako pajėgas,” – sakė L. Kasčiūnas.
Baltijos šalių bendradarbiavimas
Planas taip pat numato glaudesnį bendradarbiavimą su Latvija ir Estija kuriant vieningą Baltijos šalių gynybinę sistemą. Lietuva sieks koordinuoti fortifikacijų plėtrą su kaimyninėmis valstybėmis, kad būtų sukurta vieninga gynybinė linija.
Šiuo metu Lietuva jau yra pradėjusi įgyvendinti kai kuriuos fortifikacijų projektus, tačiau TS-LKD siūlomas planas žymiai išplėstų šių darbų apimtis ir paspartintų jų įgyvendinimą. Plane taip pat akcentuojama būtinybė įtraukti vietos bendruomenes į gynybos planavimą, organizuojant mokymus ir pratybas.
Ekspertų vertinimai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas vertindamas planą pažymėjo, kad „fortifikacijos yra tik dalis platesnės atgrasymo strategijos, tačiau jos demonstruoja rimtą požiūrį į teritorinę gynybą ir siunčia aiškų signalą potencialiems agresorių.”
NATO pareigūnai anksčiau yra pažymėję, kad Baltijos šalių gynybiniai pajėgumai turėtų būti stiprinami kompleksiškai, derinant fizines fortifikacijas su moderniomis technologijomis ir gerai parengtais kariais.
Tarp betono ir technologijų: ateities gynybos kontūrai
Fortifikacijų planas atspindi platesnį Lietuvos gynybos politikos posūkį link „totalios gynybos” koncepcijos, kur kiekvienas šalies teritorijos metras tampa potencialiu gynybos tašku. Istorija ne kartą įrodė, kad gerai paruoštos gynybinės linijos gali būti lemiamas veiksnys atremiant priešo pajėgas. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje vien fizinių kliūčių nebepakanka – būtina derinti tradicines fortifikacijas su pažangiomis technologijomis ir pilietiniu pasipriešinimu.
Lietuvos pasirinktas kelias rodo, kad šalis rimtai vertina savo saugumo iššūkius ir yra pasiryžusi investuoti į ilgalaikius gynybos sprendimus. Ar TS-LKD siūlomas planas taps nacionalinės gynybos strategijos dalimi, priklausys nuo politinio konsensuso, tačiau akivaizdu, kad fortifikacijų tema tapo neatsiejama šalies saugumo diskurso dalimi. Galiausiai, kaip parodė Ukrainos patirtis, tinkamas pasirengimas gali būti veiksmingesnis nei vėlesnis reagavimas – kaina, kurią verta mokėti už laisvę ir nepriklausomybę.