Prezidentas Nausėda: Lietuvos saugumas reikalauja budrumo ir stipresnio bendradarbiavimo
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su užsienio politikos ir saugumo klausimais pateikė savo komentarus. Susitikime buvo aptarti svarbiausi šalies saugumo iššūkiai ir užsienio politikos prioritetai.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva turi išlikti budri ir stiprinti savo gynybinius pajėgumus, ypač atsižvelgiant į geopolitinę situaciją regione. Taip pat buvo kalbėta apie bendradarbiavimą su sąjungininkais NATO ir Europos Sąjungoje, siekiant užtikrinti regiono stabilumą ir saugumą.
„Šiandieninė geopolitinė realybė reikalauja iš mūsų nuolatinio budrumo ir pasiruošimo. Turime ne tik stiprinti savo karinius pajėgumus, bet ir tobulinti visą civilinės gynybos sistemą,” – pabrėžė G. Nausėda po susitikimo.
Gynybos finansavimo didinimas ir infrastruktūros stiprinimas
Susitikime buvo aptartas ir Lietuvos įsipareigojimas išlaikyti gynybos finansavimą, kuris šiuo metu siekia 2,75% BVP. Prezidentas priminė, kad Lietuvos Seimas yra priėmęs politinį susitarimą iki 2030 metų padidinti gynybos finansavimą iki 3% BVP.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas karinės infrastruktūros plėtrai, įskaitant NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje stiprinimą ir naujų karinio mobilumo projektų vystymą. Prezidentas taip pat pabrėžė būtinybę tęsti Vokietijos vadovaujamos NATO bataliono kovinės grupės Lietuvoje transformaciją į brigadą.
„Vokietijos sprendimas dislokuoti brigadą Lietuvoje yra istorinis žingsnis, kuris ženkliai sustiprins mūsų saugumą. Tai ne tik karinės galios demonstracija, bet ir aiškus solidarumo ženklas visam regionui,” – sakė G. Nausėda.
Regioninis bendradarbiavimas ir parama Ukrainai
Nausėda akcentavo, kad būtina tęsti dialogą su partneriais ir stiprinti diplomatinius ryšius, siekiant efektyviai reaguoti į kylančias grėsmes. Prezidentas ypač pabrėžė Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimo svarbą bei būtinybę koordinuoti veiksmus regioniniu lygmeniu.
Susitikime buvo aptarta ir tolesnė parama Ukrainai. Lietuva yra viena iš aktyviausių Ukrainos rėmėjų – nuo karo pradžios mūsų šalis jau skyrė daugiau nei 1% BVP karinei, humanitarinei ir finansinei paramai.
„Ukrainos pergalė yra mūsų saugumo garantas. Turime ir toliau teikti visapusišką paramą Ukrainai, nes jie kovoja ne tik už savo, bet ir už visos Europos laisvę ir demokratiją,” – pabrėžė Prezidentas.
Kibernetinio saugumo stiprinimas
Prezidentas atkreipė dėmesį į augančias kibernetines grėsmes ir būtinybę stiprinti Lietuvos atsparumą hibridinėms atakoms. Pastaraisiais metais Lietuva susidūrė su daugybe kibernetinių incidentų, nukreiptų prieš valstybines institucijas ir kritinę infrastruktūrą.
„Mūsų priešininkai naudoja vis sudėtingesnes technologijas ir metodus. Kibernetinė erdvė tapo nauju mūšio lauku, kuriame turime būti pasirengę gintis,” – sakė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat išreiškė pasiryžimą toliau dirbti su vyriausybe ir kitomis institucijomis, siekiant užtikrinti Lietuvos saugumą ir gerovę.
Ateities horizontai: tarp iššūkių ir galimybių
Lietuvos saugumo politika išlieka nuosekli ir aiški – stiprinti nacionalinius pajėgumus, gilinti tarptautinį bendradarbiavimą ir išlaikyti principingą poziciją prieš agresyvią Rusijos politiką. Tačiau saugumas nėra vien tik karinė kategorija – tai ir ekonominis atsparumas, energetinė nepriklausomybė bei visuomenės vienybė.
Prezidento G. Nausėdos žodžiais tariant, „saugumas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų – nuo pilietinio sąmoningumo, nuo gebėjimo atpažinti dezinformaciją, nuo pasirengimo ginti savo šalį visais įmanomais būdais”. Šiandieniniai iššūkiai reikalauja ne tik institucinio atsako, bet ir visos visuomenės įsitraukimo į saugumo kultūros formavimą.
Lietuvos saugumo politika, balansuodama tarp rytų grėsmių ir vakarų partnerysčių, išlieka mūsų valstybingumo garantu neramiais geopolitiniais laikais. Kaip parodė istorija, budrumas ir pasiruošimas yra geriausias atsakas į netikėtumus, kurių tarptautinėje politikoje niekada netrūksta.