Krašto apsaugos ministrė lankėsi Pabradės poligone: aptarti gynybos stiprinimo klausimai
Krašto apsaugos ministrė Lauryno Kasčiūno pirmtakė Rasa Juknevičienė trečiadienį lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje, kur susitiko su Lietuvos kariuomenės atstovais bei NATO priešakinių pajėgų bataliono kariais ir aptarė šiuo metu vykstančias tarptautines pratybas „Geležinis Vilkas”.
Vizito metu ministrė stebėjo jungtinių pajėgų pratybų elementus, kuriuose dalyvauja virš 3500 karių iš 9 NATO šalių. Pratybose aktyviai naudojama naujausia karinė technika, įskaitant Lietuvos kariuomenei neseniai perduotus vokiškus tankus „Leopard 2” bei pėstininkų kovos mašinas „Boxer”.
„Šios pratybos – tai ne tik mūsų karių pasirengimo demonstracija, bet ir aiškus signalas, kad Lietuva kartu su sąjungininkais yra pasiruošusi atgrasyti bet kokias grėsmes,” – pabrėžė ministrė susitikimo metu.
Infrastruktūros plėtra – prioritetas
Ministrė kartu su kariuomenės vadovybe aptarė Pabradės poligono infrastruktūros plėtros planus. Pastaraisiais metais į šį poligoną investuota daugiau nei 50 milijonų eurų, tačiau augant NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžiui ir pratybų mastui, būtina tolimesnė plėtra.
„Turime užtikrinti, kad mūsų infrastruktūra atitiktų ne tik šiandieninius, bet ir ateities poreikius. Planuojame iki 2026 metų investuoti papildomus 70 milijonų eurų į poligono modernizavimą, įskaitant naujų šaudyklų, mokymo zonų ir kareivinių statybą,” – sakė ministrė.
Pabradės poligonas, užimantis virš 13 tūkst. hektarų teritoriją, yra vienas didžiausių karinių poligonų Baltijos šalyse ir svarbus NATO sąjungininkų pratybų centras rytiniame aljanso flange.
Bendradarbiavimas su sąjungininkais
Vizito metu ministrė taip pat susitiko su Vokietijos vadovaujamo NATO priešakinių pajėgų bataliono (eFP) kariais. Šiuo metu Lietuvoje dislokuota apie 1600 sąjungininkų karių, daugiausiai iš Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Belgijos ir kitų NATO šalių.
„Mūsų bendradarbiavimas su sąjungininkais pasiekė naują lygį. NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje ne tik didėja skaičiumi, bet ir integruojasi į mūsų gynybos planus,” – pažymėjo ministrė.
Pasak kariuomenės atstovų, pastaraisiais metais ženkliai pagerėjo logistikos grandinės, leidžiančios greitai permesti sąjungininkų pajėgas į Lietuvą. Tai buvo pademonstravo ir neseniai vykusiose pratybose „Defender Europe”, kai sąjungininkų technika ir personalas buvo operatyviai perkelti į Baltijos regioną.
Žvilgsnis į ateitį: nuo pratybų iki realios gynybos
Pabradės poligonas tampa ne tik pratybų vieta, bet ir svarbiu Lietuvos gynybos sistemos elementu. Čia vykstančios pratybos vis labiau orientuojamos į hibridinių grėsmių atpažinimą ir neutralizavimą, kibernetinės gynybos elementus bei bendras operacijas su civilinėmis institucijomis.
„Turime būti pasiruošę ne tik konvenciniam karui, bet ir naujo tipo grėsmėms. Šiandien matėme, kaip mūsų kariai treniruojasi atremti įvairius scenarijus – nuo tradicinių karinių veiksmų iki kibernetinių atakų ir dezinformacijos kampanijų,” – pabrėžė ministrė.
Lietuvos investicijos į gynybą šiuo metu siekia 2,75% BVP ir planuojama jas didinti iki 3% artimiausioje ateityje. Didelė dalis šių lėšų skiriama būtent karinei infrastruktūrai ir moderniai ginkluotei.
Ministrės vizitas Pabradėje parodė, kad Lietuva, nepaisant savo dydžio, tampa svarbiu NATO rytinio flango gynybos centru, o nuolatinis dialogas tarp politinio vadovavimo ir kariuomenės užtikrina, kad gynybos planavimas atitiktų realius iššūkius, su kuriais susiduriame šiandieniniame geopolitiniame kontekste.