Seime tik penki parlamentarai vis dar be leidimo dirbti su slapta informacija
Lietuvos Seime liko tik penki parlamentarai, kurie dar nepateikė prašymų dėl leidimo dirbti su slapta informacija. Tai reiškia, kad didžioji dauguma Seimo narių jau pasirūpino reikiamais dokumentais, kad galėtų susipažinti su konfidencialia informacija, kuri yra būtina jų darbui.
Kaip patvirtino Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai, iš 141 Seimo nario net 136 jau yra pateikę prašymus arba jau turi galiojančius leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Tokių leidimų išdavimo procedūra paprastai trunka iki 3 mėnesių, per kuriuos atliekamas išsamus parlamentaro patikimumo patikrinimas.
Kodėl tai svarbu?
Šis procesas yra svarbus, nes leidžia užtikrinti, kad parlamentarai turėtų prieigą prie visos reikalingos informacijos, kad galėtų priimti informuotus sprendimus. Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatyta, kad Seimo nariai turi teisę susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau tam būtina gauti specialų leidimą.
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, „parlamentarai, neturintys leidimo dirbti su įslaptinta informacija, negali dalyvauti uždaro pobūdžio posėdžiuose, kuriuose svarstomi nacionalinio saugumo klausimai, taip pat negali susipažinti su tam tikrais dokumentais, susijusiais su valstybės gynyba ar žvalgybos tarnybų veikla.”
Nepateikusieji prašymų gali susidurti su sunkumais vykdant savo pareigas, nes neturės galimybės susipažinti su tam tikra informacija, kuri yra svarbi jų darbui. Tai gali apsunkinti jų dalyvavimą diskusijose ir sprendimų priėmimo procese.
Kaip vyksta patikra?
Leidimų išdavimo procesą koordinuoja VSD, kuris atlieka išsamų parlamentaro biografijos, ryšių ir kitų aplinkybių tyrimą. Patikrinimo metu vertinama, ar asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui, ar nėra pažeidžiamas ir ar gali būti patikimas dirbant su slapta informacija.
Anksčiau yra buvę atvejų, kai kai kuriems Seimo nariams buvo atsisakyta išduoti leidimus dėl nustatytų rizikos veiksnių. 2018 metais net 5 parlamentarams buvo nesuteikti leidimai, kas sukėlė nemažai diskusijų dėl tokių sprendimų skaidrumo ir pagrįstumo.
Seimo nariai, kurie dar nepateikė prašymų, raginami tai padaryti kuo greičiau, kad galėtų pilnai atlikti savo pareigas.
Tarp slaptų durų ir viešo intereso
Įdomu tai, kad parlamentarų prieigos prie slaptos informacijos klausimas atspindi platesnę dilemą tarp valstybės saugumo ir demokratinio skaidrumo. Nors penki nesikreipę Seimo nariai sudaro tik mažą dalį viso parlamento, jų situacija simbolizuoja tam tikrą įtampą tarp asmens apsisprendimo teisės ir pareigos valstybei.
Kaip pažymėjo vienas politologas neseniai vykusioje diskusijoje, „parlamentaro mandatas suteikia teisę atstovauti rinkėjams, tačiau kartu uždeda atsakomybę būti pasirengusiam priimti sprendimus disponuojant visa įmanoma informacija, net jei ji yra įslaptinta”. Šiame kontekste penki likę parlamentarai stovi kryžkelėje tarp asmeninių įsitikinimų ir institucinio funkcionalumo, o jų apsisprendimas turės įtakos ne tik jų asmeninei politinei karjerai, bet ir Seimo darbo efektyvumui sprendžiant jautriausius nacionalinio saugumo klausimus.