Bučinio skandalas: Raskevičiaus ir Kandroto teisinė kova
Buvęs parlamentaras Tomas Raskevičius atsidūrė teisinėje kovoje su žinomu veikėju Raimondu Kandrotu, dar žinomu kaip Celofanas. Konfliktas kilo po to, kai Raskevičius viešai pabučiavo Kandrotą, o šis teigia, kad tai buvo neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis jo asmenines teises. Kandrotas siekia prisiteisti 1 milijoną eurų kaip kompensaciją už patirtą moralinę žalą.
Incidentas įvyko viešo renginio metu, kai Raskevičius, žinomas už savo aktyvizmą LGBTQ+ teisėms, netikėtai pabučiavo Kandrotą. Šis veiksmas sukėlė didelį atgarsį visuomenėje ir žiniasklaidoje, o Kandrotas teigia, kad tai buvo nepriimtinas ir žeminantis elgesys, pažeidžiantis jo orumą.
Raskevičius savo ruožtu teigia, kad bučinys buvo simbolinis gestas, siekiant parodyti taiką ir toleranciją, tačiau Kandrotas šį veiksmą vertina kaip asmeninį įžeidimą. Teisininkai prognozuoja, kad byla gali tapti precedentu, sprendžiant panašius ginčus dėl asmens teisių ir viešų veiksmų ribų.
Incidento aplinkybės ir reakcijos
Incidentas įvyko 2023 m. lapkričio mėnesį vykusiame viešame renginyje Vilniuje, kuriame dalyvavo tiek Raskevičius, tiek Kandrotas. Liudininkų teigimu, Raskevičius priėjo prie Kandroto ir, niekam nesitikint, pabučiavo jį į skruostą. Šį momentą užfiksavo keletas renginio dalyvių, o vaizdai greitai pasklido socialiniuose tinkluose.
Raimondas Kandrotas, kuris yra žinomas dėl savo konservatyvių pažiūrų ir kritikos LGBTQ+ bendruomenei, iškart po incidento pareiškė, kad jaučiasi „užpultas” ir „pažemintas”. Jis teigė, kad toks veiksmas pažeidė jo fizinį neliečiamumą ir buvo atliktas be jo sutikimo.
Tomas Raskevičius, buvęs Seimo narys ir LGBTQ+ teisių aktyvistas, vėliau komentavo, kad jo gestas buvo spontaniškas ir turėjo simbolizuoti „tiltų tiesimą” tarp skirtingų visuomenės grupių. Jis teigė nesiekęs įžeisti Kandroto, o tik norėjęs parodyti, kad „meilė nugali neapykantą”.
Teisiniai aspektai
Teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad ši byla kelia sudėtingus klausimus apie asmens fizinį neliečiamumą ir saviraiškos laisvę. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė pakomentavo, kad „Lietuvos teismų praktikoje dar nebuvo nagrinėta byla, kurioje būtų vertinamas viešas bučinys kaip galimas asmens teisių pažeidimas”.
Kandroto advokatai remiasi Civilinio kodekso nuostatomis, kurios saugo asmens fizinį neliečiamumą ir garbę bei orumą. Jie teigia, kad 1 milijono eurų ieškinys atspindi ne tik tiesioginę moralinę žalą, bet ir žalą Kandroto reputacijai bei verslo interesams.
Tuo tarpu Raskevičiaus gynybos komanda argumentuoja, kad bučinys į skruostą daugelyje kultūrų yra priimtinas pasisveikinimo būdas ir neturėtų būti traktuojamas kaip seksualinio pobūdžio veiksmas ar užpuolimas.
Visuomenės reakcija
Incidentas sukėlė karštus debatus Lietuvos visuomenėje. Socialiniuose tinkluose susiformavo dvi aiškios stovyklos: vieni palaiko Kandrotą, teigdami, kad bet koks fizinis kontaktas be sutikimo yra nepriimtinas, kiti stoja Raskevičiaus pusėn, argumentuodami, kad reakcija į paprastą gestą yra neproporcinga.
Žmogaus teisių organizacijos, įskaitant Lietuvos žmogaus teisių centrą, pažymėjo, kad byla atspindi gilesnį visuomenės susiskaldymą vertybiniais klausimais. Centro direktorė Birutė Sabatauskaitė teigė, kad „nepriklausomai nuo bylos baigties, svarbu išlaikyti pagarbų dialogą ir vengti neapykantos kurstymo bet kuriai pusei”.
Politikos apžvalgininkai pastebi, kad šis konfliktas tapo savotišku simboliu platesnėms kultūrinėms kovoms Lietuvoje. Politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad „tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip asmeninis konfliktas, iš tiesų atspindi gilesnius visuomenės skilimus vertybiniais klausimais”.
Tarp teisės ir simbolikos: kur brėžiamos ribos?
Raskevičiaus ir Kandroto byla neabejotinai paliks pėdsaką Lietuvos teisės istorijoje. Ji verčia mus permąstyti, kur brėžiamos ribos tarp saviraiškos laisvės ir asmens neliečiamumo, tarp simbolinio gesto ir nepageidaujamo fizinio kontakto.
Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis ši teisinė kova, ji jau tapo savotišku veidrodžiu, atspindinčiu mūsų visuomenės vertybinius konfliktus. Milijoninis ieškinys už bučinį gali atrodyti perdėtas, tačiau kartu jis primena, kad kiekvienas turi teisę apibrėžti savo asmeninės erdvės ribas.
Galbūt svarbiausia šios istorijos pamoka – dialogo svarba. Simboliniai gestai, kad ir kokie taikūs jie atrodytų vienam, gali būti visiškai nepriimtini kitam. O tikra tolerancija prasideda nuo gebėjimo išgirsti ir gerbti kito žmogaus ribas, net jei jos skiriasi nuo mūsų pačių.