Kurlianskio byla prieš STT pareigūną: tarp teisėtumo ir asmens teisių
Lietuvos teismuose tęsiasi neįprasta byla, kurioje buvęs „MG Baltic” viceprezidentas Raimondas Kurlianskis bylinėjasi su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnu. Kurlianskis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę už korupciją, teigia, kad STT pareigūnas pažeidė jo teises ir reikalauja atlyginti padarytą žalą.
Bylos esmė ir Kurlianskio kaltinimai
Bylos esmė – Kurlianskio teiginiai, kad STT pareigūnas neteisėtai rinko informaciją ir ją naudojo prieš jį teismo procese. Kurlianskis tvirtina, kad dėl šių veiksmų buvo pažeistos jo teisės į teisingą teismą ir privatumo apsaugą.
Remiantis teismo dokumentais, Kurlianskis konkrečiai nurodo, kad pareigūnas vykdė neteisėtą sekimą ir duomenų rinkimą be tinkamo teisinio pagrindo. Jis teigia, kad kai kurie įrodymai, panaudoti jo baudžiamojoje byloje, buvo surinkti pažeidžiant procesinę tvarką, o tai, jo nuomone, pakenkė teisingo proceso principui.
STT pozicija ir gynybos argumentai
STT atstovai neigia kaltinimus ir teigia, kad visi veiksmai buvo atlikti laikantis įstatymų ir procedūrų. Jie pabrėžia, kad tyrimas buvo būtinas siekiant atskleisti korupcijos atvejus ir užtikrinti teisingumą.
STT atstovas spaudai Modestui Valentinavičius anksčiau yra pareiškęs, kad „tarnyba veikia griežtai laikydamasi įstatymų, o visi operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti teismo”. Jis taip pat pabrėžė, kad politinės korupcijos bylos yra ypač svarbios visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis užtikrinti.
Platesnis kontekstas: „MG Baltic” byla
Verta priminti, kad R. Kurlianskis buvo nuteistas garsiojoje „MG Baltic” byloje, kuri laikoma viena didžiausių politinės korupcijos bylų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. 2020 m. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino Kurlianskį kaltu dėl prekybos poveikiu ir papirkimo. Jam skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Šioje byloje buvo nustatyta, kad koncernas „MG Baltic” per Kurlianskį sistemingai darė įtaką politiniams procesams, siekdamas palankių įstatymų ir sprendimų verslui. Tyrimo metu buvo atskleisti ryšiai su Liberalų sąjūdžio bei Darbo partijos politikais.
Teisiniai aspektai ir precedentai
Teisės ekspertai pastebi, kad ši byla kelia svarbius klausimus apie ribą tarp efektyvaus korupcijos tyrimo ir asmens teisių apsaugos. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Remigijus Merkevičius viename iš interviu pažymėjo, kad „net ir kovojant su sunkiais nusikaltimais, teisėsaugos institucijos privalo laikytis procedūrinių taisyklių, nes priešingu atveju rizikuojama pažeisti ne tik įtariamųjų teises, bet ir pakenkti pačiam teisingumui”.
Panašūs atvejai Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) rodo, kad operatyvinės veiklos teisėtumas dažnai tampa ginčų objektu. EŽTT ne kartą yra pabrėžęs, kad slaptų tyrimo priemonių taikymas turi būti proporcingas ir atitikti „būtinumo demokratinėje visuomenėje” kriterijų.
Tarp kovos su korupcija ir teisinio purizmo
Teismas dar turi priimti sprendimą šioje byloje, o Kurlianskio advokatai tikisi, kad teismas pripažins jų kliento teisių pažeidimą ir priteis kompensaciją už patirtą žalą. Tuo tarpu visuomenė stebi šią bylą, kuri dar kartą atkreipia dėmesį į korupcijos problemas Lietuvoje ir teisėsaugos institucijų veiklos skaidrumą.
Ši byla atskleidžia amžiną įtampą tarp dviejų svarbių vertybių: efektyvios kovos su korupcija ir griežto teisės normų laikymosi. Viena vertus, visuomenė pagrįstai tikisi, kad korumpuoti veikėjai bus patraukti atsakomybėn. Kita vertus, jei tai daroma pažeidžiant procedūras, kyla grėsmė pačiai teisinei valstybei.
Galbūt didžiausia šios bylos vertė – tai, kad ji verčia mus nuolat permąstyti, kur brėžiame ribą tarp teisėtumo ir tikslingumo. Kaip taikliai yra pastebėjęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Kūris, „teisinėje valstybėje tikslas nepateisina priemonių – priešingai, būtent priemonių teisėtumas legitimuoja patį tikslą”. Šis principas išlieka aktualus net ir kovojant su tokiomis visuomenei žalingomis veikomis kaip politinė korupcija.