Aukščiausiasis Teismas atmetė buvusio FNTT vadovo skundą
Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Kęstutis Jucevičius, nuteistas už korupciją, bandė ieškoti užtarimo Aukščiausiajame Teisme. Tačiau jo skundas nebuvo priimtas nagrinėti. Jucevičius buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšininkavimo. Teismas nustatė, kad jis, pasinaudodamas savo pareigomis, siekė asmeninės naudos.
Šis sprendimas buvo priimtas po ilgo teisminio proceso, kurio metu buvo nagrinėjami įvairūs įrodymai ir liudijimai. Jucevičius teigė, kad yra nekaltas ir siekė įrodyti savo tiesą, tačiau teismai jo argumentų nepriėmė.
Bylos detalės ir nuosprendis
Kęstutis Jucevičius FNTT vadovavo nuo 2010 iki 2015 metų. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad jis priėmė kyšius iš verslininkų, siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas jų įmonių patikrinimams. Vilniaus apygardos teismas 2020 metais Jucevičių pripažino kaltu ir skyrė jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat uždraudė 5 metus dirbti valstybės tarnyboje.
Lietuvos apeliacinis teismas 2022 metų balandį šį nuosprendį iš esmės paliko galioti, tik šiek tiek sušvelnino bausmę iki 3,5 metų laisvės atėmimo. Jucevičius, nesutikdamas su nuosprendžiu, kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, tačiau šis atsisakė priimti kasacinį skundą, motyvuodamas tuo, kad jame nėra pateikta svarių teisinių argumentų, kurie galėtų pakeisti ankstesnių teismų išvadas.
Korupcijos schema
Tyrimo metu buvo atskleista, kad Jucevičius, būdamas FNTT vadovu, sukūrė neformalų ryšių tinklą su tam tikrais verslininkais. Už konkrečias pinigų sumas jis žadėjo „apsaugoti” jų verslus nuo išsamių FNTT patikrinimų arba užtikrinti, kad patikrinimai būtų formalūs.
Prokurorai teisme pateikė įrašus, kuriuose užfiksuoti Jucevičiaus pokalbiai su verslininkais, taip pat banko sąskaitų išrašus, rodančius neįprastus pinigų pervedimus į jo artimų asmenų sąskaitas. Byloje figūravo ir kiti FNTT pareigūnai, kurie taip pat buvo nuteisti už dalyvavimą šioje korupcinėje schemoje.
Institucijos reputacijos klausimai
Šis atvejis sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes FNTT yra institucija, atsakinga už kovą su finansiniais nusikaltimais, ir jos vadovo nuteisimas už korupciją kelia rimtų klausimų dėl institucijos veiklos skaidrumo.
Po Jucevičiaus bylos FNTT buvo inicijuota vidinė reforma, sustiprinta darbuotojų atranka ir kontrolė. Dabartinis FNTT vadovas Rolandas Kiškis, užėmęs pareigas 2016 metais, ne kartą viešai pabrėžė, kad tarnyba visiškai atsiribojo nuo ankstesnės vadovybės veiksmų ir įdiegė naujas skaidrumo užtikrinimo priemones.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, po šio skandalo FNTT pasitikėjimo reitingai buvo smarkiai kritę, tačiau per pastaruosius kelerius metus situacija pagerėjo. 2023 metais atlikta apklausa parodė, kad visuomenės pasitikėjimas FNTT siekia 62 procentus, kai 2016 metais šis rodiklis buvo kritęs iki 41 procento.
Kai sargai tampa vagimis
Jucevičiaus byla tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip aukšti pareigūnai, turintys kovoti su korupcija, patys tampa jos dalyviais. Šis atvejis privertė peržiūrėti teisėsaugos institucijų vadovų skyrimo ir kontrolės mechanizmus. Teisingumo ministerija, reaguodama į šį ir panašius atvejus, inicijavo teisės aktų pakeitimus, sugriežtinančius kandidatų į aukštas pareigas patikrinimą ir numatančius reguliarų jų veiklos auditą.
Nors Jucevičiaus byla baigta, jos pamokos išlieka aktualios. Korupcijos prevencija teisėsaugos institucijose turi būti prioritetas, nes būtent šių institucijų pareigūnai privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Kaip taikliai pastebėjo vienas teisės ekspertas, „kai sargai tampa vagimis, niekas nebegali jaustis saugus”. Jucevičiaus istorija primena, kad kova su korupcija prasideda nuo pačių kovotojų sąžiningumo.