Ukrainoje žuvusio kario mama susidūrė su patyčiomis internete. Po to, kai jos sūnus žuvo kovodamas už Ukrainą, moteris sulaukė ne tik užuojautos, bet ir neapykantos kupinų komentarų socialiniuose tinkluose. Šie komentarai buvo pilni piktų žodžių ir kaltinimų, kad jos sūnus kovojo ne už savo šalį.
Moteris teigia, kad tokie komentarai ją labai žeidžia, tačiau ji stengiasi nekreipti dėmesio ir susitelkti į sūnaus atminimą. Ji pabrėžia, kad jos sūnus buvo drąsus ir pasiryžęs kovoti už laisvę ir teisingumą, ir ji didžiuojasi jo pasirinkimu.
Visuomenėje kyla diskusijos apie tai, kaip reikėtų elgtis su tokiais neapykantos komentarais internete. Kai kurie žmonės mano, kad reikėtų griežčiau bausti tuos, kurie skleidžia neapykantą, o kiti teigia, kad svarbu šviesti visuomenę ir skatinti empatiją bei supratimą. Šios diskusijos atspindi platesnę problemą, susijusią su interneto anonimiškumu ir jo suteikiama galimybe skleisti neapykantą be tiesioginių pasekmių. Daugelyje šalių jau svarstomi įstatymai, kurie leistų efektyviau kovoti su internetinėmis patyčiomis ir neapykantos kalba.
Nepaisant patiriamų sunkumų, žuvusio kario mama tęsia savo sūnaus atminimo puoselėjimą ir tikisi, kad jo auka nebus pamiršta. Ji ragina visus susitelkti ir palaikyti tuos, kurie kovoja už laisvę ir teisingumą, nepaisant jų kilmės ar tautybės. Moteris taip pat aktyviai dalyvauja bendruomenės renginiuose, skirtuose pagerbti žuvusius karius, ir siekia skleisti žinią apie jų pasiaukojimą. Ji tikisi, kad jos sūnaus istorija įkvėps kitus ir padės suprasti, kokia svarbi yra kova už laisvę ir žmogaus teises.
Be to, moteris bendradarbiauja su organizacijomis, kurios teikia paramą žuvusių karių šeimoms, siekdama padėti kitiems, susidūrusiems su panašiais iššūkiais. Ji tiki, kad bendruomenės palaikymas ir solidarumas gali padėti įveikti skausmą ir neapykantą, su kuria susiduria daugelis šeimų.