Lietuva griežtai protestuoja prieš Rusijos veiksmus prie Baltijos jūros
Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė griežtą protestą Rusijai dėl pastarosios veiksmų, kurie, pasak Lietuvos, pažeidžia tarptautinę teisę ir kelia grėsmę regioniniam saugumui. Ministerija pabrėžė, kad Rusijos veiksmai yra nepriimtini ir reikalauja nedelsiant nutraukti bet kokius veiksmus, kurie gali destabilizuoti situaciją regione.
Lietuvos diplomatai taip pat paragino tarptautinę bendruomenę atkreipti dėmesį į šią situaciją ir imtis atitinkamų priemonių, siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą. Lietuvos pozicija yra aiški – bet kokie veiksmai, pažeidžiantys tarptautinę teisę, turi būti griežtai pasmerkti ir sustabdyti.
Rusijos karinio aktyvumo didėjimas Baltijos regione
Pastarosiomis savaitėmis Rusija ženkliai sustiprino savo karinį buvimą Baltijos jūroje ir Kaliningrado srityje. Remiantis NATO stebėjimo duomenimis, Rusijos karinis laivynas surengė didelio masto pratybas, kurių metu buvo pastebėta neįprastai didelis karo laivų judėjimas netoli Lietuvos teritorinių vandenų.
Lietuvos gynybos ministerijos atstovas Robertas Šapronas pranešė, kad per pastarąjį mėnesį užfiksuota bent 12 atvejų, kai Rusijos orlaiviai priartėjo prie Lietuvos oro erdvės be įjungtų atpažinimo sistemų, o tai kelia rimtą susirūpinimą dėl galimų incidentų rizikos.
Tarptautinė reakcija
Į Lietuvos išreikštą protestą jau sureagavo kitos Baltijos šalys. Latvijos užsienio reikalų ministras Baiba Braže pareiškė solidarumą su Lietuva ir patvirtino, kad Latvija taip pat stebi situaciją su dideliu nerimu. Estija savo ruožtu paskelbė, kad šaukia skubų Baltijos valstybių gynybos ministrų susitikimą.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad Aljansas atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengęs reaguoti į bet kokius saugumo iššūkius regione. JAV valstybės departamento atstovas pareiškė, kad Amerika remia Lietuvos poziciją ir ragina Rusiją laikytis tarptautinės teisės principų.
Istorinis kontekstas
Šis incidentas nėra pirmas kartas, kai Lietuva protestuoja prieš Rusijos veiksmus. 2022 metais, po plataus masto invazijos į Ukrainą, įtampa tarp Lietuvos ir Rusijos pasiekė aukščiausią tašką per visą nepriklausomybės laikotarpį. Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių, nutraukusių energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir aktyviai remiančių Ukrainą.
2023 metais Lietuva jau buvo išreiškusi protestą dėl Rusijos sprendimo dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, kas buvo vertinama kaip tiesioginis grasinimas Baltijos šalims.
Tarp praeities pamokų ir ateities iššūkių
Dabartinė situacija aiškiai parodo, kad Baltijos jūros regionas išlieka vienu jautriausių taškų Europos saugumo žemėlapyje. Lietuvos užimta tvirta pozicija atspindi ne tik šalies įsipareigojimą ginti tarptautinę teisę, bet ir gilų istorinių pamokų supratimą.
Kaip pabrėžė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda neseniai vykusiame NATO viršūnių susitikime: „Mes negalime leisti, kad istorija pasikartotų. Ryžtingas atsakas į agresyvius veiksmus šiandien yra geriausia prevencija prieš didesnes krizes rytoj.”
Nors įtampa išlieka aukšta, Lietuvos diplomatinės pastangos telkti tarptautinį palaikymą rodo, kad maža valstybė, turinti aiškią poziciją ir stiprius sąjungininkus, gali efektyviai ginti savo interesus net ir sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje.