Tarptautinės darbo dienos proga Lietuvos vadovai sveikina šalies gyventojus
Tarptautinės darbo dienos proga Lietuvos vadovai sveikina šalies gyventojus, pabrėždami kiekvieno žmogaus indėlio svarbą. Prezidentas, premjeras ir kiti aukšti pareigūnai išreiškė padėką visiems dirbantiems už jų pastangas ir atsidavimą. Jie pabrėžė, kad kiekvieno darbuotojo indėlis yra nepaprastai svarbus siekiant bendrų tikslų ir gerovės.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo sveikinime pažymėjo, kad darbas yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir savirealizacijos galimybė. „Kiekvienas darbas, atliktas sąžiningai ir atsakingai, kuria mūsų valstybės gerovę ir stiprina jos pamatus”, – teigė šalies vadovas.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį į darbo rinkos pokyčius ir technologijų įtaką. „Šiandien, kai pasaulis keičiasi neregėtu greičiu, turime užtikrinti, kad darbo rinka būtų pasiruošusi ateities iššūkiams, o darbuotojai turėtų galimybę tobulėti ir prisitaikyti”, – sakė premjerė.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė darbuotojų teisių apsaugos svarbą ir priminė, kad Tarptautinė darbo diena, minima gegužės 1-ąją, turi gilias istorines šaknis, siekiančias XIX amžiaus pabaigą, kai darbininkai kovojo už 8 valandų darbo dieną.
Šalies vadovai taip pat akcentavo darbo sąlygų gerinimo ir socialinio teisingumo svarbą, skatindami toliau siekti pažangos šiose srityse. Jie ragino visus gyventojus šią dieną skirti laiko apmąstymams apie darbo reikšmę ir vertę, taip pat pasidžiaugti pasiekimais ir iššūkiais, su kuriais susiduriama kasdien.
Lietuvoje Tarptautinė darbo diena yra oficiali nedarbo diena nuo 1990 metų. Istoriškai ši šventė Lietuvoje buvo minima jau tarpukario laikotarpiu, o sovietmečiu tapo viena pagrindinių valstybinių švenčių su privalomomis demonstracijomis.
Šiandien Lietuvos darbo rinka susiduria su naujais iššūkiais. Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje 2023 metais siekė apie 6,5 proc., o vidutinis darbo užmokestis „į rankas” perkopė 1100 eurų. Tačiau regionuose darbo užmokesčio skirtumai išlieka dideli, o demografiniai pokyčiai kelia naujus iššūkius darbo rinkai.
Darbo kultūros transformacija
Darbo šventė šiandien įgauna naują prasmę – tai ne tik proga pagerbti fizinį darbą dirbančius žmones, bet ir apmąstyti, kaip keičiasi pats darbo pobūdis. Po COVID-19 pandemijos nuotolinis darbas tapo įprasta praktika daugelyje sektorių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiau nei 30% dirbančiųjų bent dalį laiko dirba nuotoliniu būdu.
Darbo ir poilsio balansas tampa vis svarbesniu klausimu, ypač jaunesniajai kartai. Tyrimai rodo, kad Z kartos atstovai (gimę po 1997 m.) darbo prasmingumą vertina labiau nei atlyginimą, o darbdavio vertybės jiems yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis darbovietę.
Ateities perspektyvos ir iššūkiai
Darbo dienos minėjimas šiandien – tai ne vien praeities kovų už darbuotojų teises prisiminimas, bet ir žvilgsnis į ateitį. Robotizacija, dirbtinis intelektas ir kitos technologijos keičia darbo pobūdį, o kai kurios profesijos išnyksta, atsiranda naujos. Švietimo sistema ir darbo rinkos politika turi spėti reaguoti į šiuos pokyčius.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos duomenimis, Lietuvoje profesinėms sąjungoms priklauso vos apie 8% darbuotojų – tai vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Tai rodo, kad darbuotojų atstovavimo klausimas išlieka aktualus.
Darbo prasmė besikeičiančiame pasaulyje
Minėdami Tarptautinę darbo dieną, negalime nepastebėti, kaip keičiasi pati darbo samprata. Nuo „dirbti, kad išgyventum” prie „dirbti, kad realizuotum save” – toks pokytis vyksta daugelio lietuvių sąmonėje. Darbo vertė šiandien matuojama ne tik atlyginimu, bet ir galimybe tobulėti, kurti, prisidėti prie bendruomenės gerovės.
Kaip pažymėjo vienas iš Lietuvos ekonomistų, „darbo šventė XXI amžiuje – tai proga permąstyti, ką reiškia prasmingas darbas ir kaip užtikrinti, kad kiekvienas galėtų dirbti oriai”. Šiandien, kai technologijos keičia darbo pobūdį, o pasauliniai iššūkiai verčia peržiūrėti ekonomikos modelius, šis klausimas tampa ypač aktualus. Galbūt svarbiausia darbo dienos žinia – kiekvieno žmogaus teisė ne tik į darbą, bet ir į darbą, kuris leistų išlaikyti orumą ir teiktų pasitenkinimą.