Lietuvos vieta pasauliniame demokratijos indekse: pasiekimai ir iššūkiai
Lietuva užima 36-ąją vietą pasauliniame demokratijos indekse, kuris vertina šalių demokratijos lygį pagal įvairius kriterijus, tokius kaip rinkimų procesas, pilietinės laisvės, vyriausybės veikimas, politinis dalyvavimas ir politinė kultūra. Šis indeksas yra svarbus rodiklis, padedantis suprasti, kaip skirtingos šalys laikosi demokratinių principų ir kaip jos gali tobulėti šioje srityje.
Lietuvos pozicija šiame indekse rodo, kad šalis yra tarp gerai vertinamų demokratijų, tačiau vis dar yra erdvės tobulėjimui. Aukšta vieta reitinge atspindi stiprią pilietinę visuomenę, veiksmingą rinkimų sistemą ir gerai funkcionuojančią vyriausybę. Tačiau tam tikros sritys, tokios kaip politinis dalyvavimas ir politinė kultūra, gali būti tobulinamos siekiant dar geresnių rezultatų.
Šis indeksas yra naudingas įrankis tiek politikams, tiek visuomenei, nes jis padeda identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias demokratijos puses, skatina diskusijas apie demokratijos būklę ir skatina reformas, kurios gali pagerinti demokratijos kokybę šalyje. Lietuva, būdama 36-oje vietoje, turi galimybę toliau stiprinti savo demokratines institucijas ir procesus, siekdama dar aukštesnių standartų.
Indekso metodologija ir Lietuvos rezultatai
Pasaulinį demokratijos indeksą kasmet sudaro ir skelbia leidinys „The Economist Intelligence Unit”. 2023 metais vertintos 167 šalys ir teritorijos pagal 60 skirtingų rodiklių, suskirstytų į penkias pagrindines kategorijas. Lietuva surinko 7,18 balo iš 10 galimų, kas leidžia ją priskirti „netobulų demokratijų” kategorijai.
Pagal atskiras kategorijas Lietuva geriausiai pasirodė rinkimų proceso ir pliuralizmo srityje (9,17/10), taip pat gana aukštai įvertintos pilietinės laisvės (8,82/10). Tačiau politinio dalyvavimo (5,56/10) ir politinės kultūros (5,63/10) srityse rezultatai yra gerokai prastesni.
Įdomu tai, kad Lietuva lenkia tokias šalis kaip Lenkija (48 vieta) ir Vengrija (56 vieta), tačiau atsilieka nuo kitų Baltijos valstybių – Estija užima 27-ąją, o Latvija – 33-iąją vietą.
Istorinė perspektyva
Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Lietuva padarė įspūdingą pažangą demokratijos srityje. Šalis, buvusi Sovietų Sąjungos dalis, per tris dešimtmečius sugebėjo sukurti stabilią demokratinę sistemą, įstoti į Europos Sąjungą ir NATO.
Pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvos pozicija demokratijos indeksuose buvo gerokai žemesnė. 2006 metais, kai buvo paskelbtas pirmasis „The Economist” demokratijos indeksas, Lietuva užėmė 39 vietą, tad per 17 metų pavyko pakilti trimis pozicijomis.
Stipriosios ir silpnosios pusės
Lietuvos demokratijos stiprybės:
- Laisvi ir sąžiningi rinkimai
- Nepriklausoma žiniasklaida
- Veiksminga teismų sistema
- Stipri pilietinė visuomenė
Tobulintinos sritys:
- Žemas rinkėjų aktyvumas (2020 m. Seimo rinkimuose – 47,8%)
- Nepakankamas pasitikėjimas politinėmis institucijomis
- Politinės korupcijos apraiškos
- Regioninė nelygybė ir socialinė atskirtis
Demokratijos ateitis: tarp stabilumo ir naujų iššūkių
Lietuvos demokratija šiandien susiduria su naujais iššūkiais – dezinformacijos kampanijomis, hibridinėmis grėsmėmis ir populizmo augimu. COVID-19 pandemija taip pat išryškino tam tikras demokratijos silpnybes, susijusias su skaidriu sprendimų priėmimu krizių metu.
Tačiau Lietuvos demokratinės institucijos iki šiol parodė pakankamą atsparumą. Pilietinės visuomenės aktyvumas, ypač jaunimo tarpe, didėja. Skaitmeninių technologijų naudojimas valdyme ir piliečių įtraukimas į sprendimų priėmimą per elektronines platformas teikia vilčių, kad politinis dalyvavimas ateityje gali stiprėti.
36-oji vieta pasauliniame demokratijos indekse nėra tik statistinis rodiklis – tai atspindys nuolatinio proceso, kuriame dalyvauja visa visuomenė. Lietuvos kelias nuo sovietinės praeities iki šiuolaikinės Europos demokratijos per tokį trumpą laiką yra įspūdingas pasiekimas, tačiau demokratijos kokybė priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo kiekvieno piliečio įsitraukimo ir pilietinės atsakomybės. Demokratijos puoselėjimas išlieka nesibaigiantis darbas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų.