Vilniaus universiteto reklaminis plakatas sukėlė pasipiktinimo bangą
Vilniaus universiteto studentai išreiškė nepasitenkinimą dėl reklaminio plakato, skirto rusistikos studijoms, kuriame buvo teigiama, kad „rusų kalba yra meilės kalba„. Šis teiginys sukėlė diskusijas ir kritiką socialiniuose tinkluose, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją ir Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Universiteto atstovai teigia, kad plakate įsivėlė vertimo klaida. Pasak jų, originalus tekstas turėjo pabrėžti rusų kalbos svarbą kultūriniame ir istoriniame kontekste, o ne pateikti ją kaip „meilės kalbą”. Universiteto administracija atsiprašė už nesusipratimą ir pažadėjo atidžiau tikrinti viešai skelbiamą informaciją ateityje.
Studentai, kurie pasisakė prieš šį plakatą, teigia, kad tokie teiginiai yra neatsakingi ir gali būti interpretuojami kaip nepagarba tiems, kurie kenčia dėl Rusijos agresijos. Jie ragina universitetą būti jautresniems ir atsižvelgti į dabartinį politinį kontekstą, kai kalbama apie tokias temas.
Platesnė reakcija ir kontekstas
Incidentas greitai išplito už universiteto ribų. Socialiniuose tinkluose, ypač Facebook ir Twitter platformose, buvo dalijamasi plakato nuotraukomis su kritiniais komentarais. Kai kurie internautai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje, šalyje, kuri aktyviai remia Ukrainą ir smerkia Rusijos agresiją, toks reklaminis šūkis skamba ypač nejautriai.
Ukrainiečių bendruomenės Lietuvoje atstovai taip pat išreiškė nusivylimą. Vilniuje gyvenanti ukrainietė Olena Petrenko, kuri pati studijuoja VU, komentavo: „Kai mano gimtasis miestas Charkivas kasdien bombarduojamas, rusų kalbą girdžiu ne meilės, o grasinimų kontekste. Tokia reklama – tai istorinio momento nesupratimas”.
Verta paminėti, kad nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, Lietuvoje pastebimas rusų kalbos populiarumo mažėjimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus rusų kalbą kaip užsienio kalbą besirenkančių mokinių skaičius sumažėjo beveik 30%.
Universiteto veiksmai po incidento
VU Filologijos fakulteto dekanas dr. Antanas Smetona išplatino oficialų pranešimą, kuriame ne tik atsiprašė už klaidą, bet ir paaiškino, kad rusistikos studijos universitete yra orientuotos į kritinį požiūrį į rusų literatūrą, kultūrą ir kalbą. „Mūsų tikslas – ugdyti specialistus, kurie supranta ne tik kalbą, bet ir jos vartojimo kontekstą, įskaitant propagandos mechanizmus”, – teigė dekanas.
Universitetas jau pašalino probleminius plakatus ir pradėjo vidinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, kaip toks šūkis buvo patvirtintas. Taip pat buvo suorganizuotas susitikimas su studentų atstovais, kuriame aptartos naujos gairės, kaip komunikuoti apie studijų programas, susijusias su Rusija.
Kai žodžiai tampa ginklais
Šis incidentas atkreipė dėmesį į tai, kaip svarbu yra tiksliai ir atsakingai komunikuoti akademines programas, ypač kai jos susijusios su jautriomis temomis. Universitetas pažadėjo peržiūrėti savo komunikacijos strategijas, kad ateityje būtų išvengta panašių nesusipratimų.
Kalbos niekada nebuvo tik bendravimo įrankis – jos atspindi galios santykius, istorinę atmintį ir dabartines realijas. Rusų kalbos pozicionavimas šiandieninėje Lietuvoje reikalauja ypatingo jautrumo ir istorinio sąmoningumo. Kaip parodė ši situacija, net ir netyčinės komunikacijos klaidos gali sukelti gilias emocines reakcijas ir priminti skaudžias istorines patirtis. Galbūt šis atvejis taps pamoka ne tik Vilniaus universitetui, bet ir kitoms institucijoms – žodžiai karo metu įgauna naujų prasmių, o kultūriniai simboliai reikalauja naujo perskaitymo.