Politinis įspėjimas: Veryga perspėja dėl „penktosios kolonos” pavojaus
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga išreiškė susirūpinimą dėl Seime besiformuojančios „penktosios kolonos„, kuri, jo nuomone, gali kelti grėsmę šalies saugumui. Veryga pabrėžė, kad politikai turėtų būti atsargesni savo pasisakymuose ir vengti neatsakingų pareiškimų, kurie gali būti panaudoti prieš Lietuvą. Jis teigia, kad kai kurie politikai, galbūt net nesąmoningai, prisideda prie bandymų diskredituoti valstybę ir jos institucijas. Veryga ragina politikus būti budriems ir atsakingiems, kad jų žodžiai nebūtų iškraipyti ir panaudoti prieš Lietuvą.
Istorinis termino kontekstas
Terminas „penktoji kolona” turi gilias istorines šaknis – jis kilo Ispanijos pilietinio karo metu, kai generolas Emilio Mola 1936 m. pareiškė, kad keturios jo kariuomenės kolonos artėja prie Madrido, o penktoji kolona jau veikia miesto viduje. Šis terminas ilgainiui tapo slaptos priešiškos veiklos sinonimu.
Lietuvos kontekste šis terminas ypač jautrus, turint omenyje šalies patirtį sovietų okupacijos metais bei dabartinę geopolitinę situaciją, kai Rusija aktyviai vykdo hibridines operacijas prieš Baltijos šalis.
Konkretūs susirūpinimo pavyzdžiai
Veryga savo pareiškime neįvardijo konkrečių politikų, tačiau paminėjo kelis nerimą keliančius atvejus:
- Kai kurių Seimo narių bandymai kvestionuoti Lietuvos užsienio politikos kryptį, ypač santykiuose su strateginiais partneriais
- Nepagrįsta kritika valstybės saugumo institucijoms
- Dezinformacijos platinimas apie Lietuvos gynybos pajėgumus
- Visuomenės nepasitikėjimo valstybės institucijomis kurstymas
„Tokia retorika ypač pavojinga dabar, kai matome, kaip Rusija ir Baltarusija stiprina savo karinį potencialą prie mūsų sienų ir aktyviai vykdo informacines operacijas”, – pabrėžė Veryga.
Ekspertų nuomonės
Politologai pastebi, kad tokio pobūdžio įspėjimai turi pagrindo. Vilniaus universiteto politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad informacinės operacijos prieš Lietuvą tapo sudėtingesnės ir rafinuotesnės.
„Priešiškos valstybės ieško būdų, kaip panaudoti mūsų pačių politikus savo tikslams. Kartais tai vyksta per naivumą ar politinį trumparegiškumą, kartais – per sąmoningą bendradarbiavimą”, – teigia ekspertas.
Valstybės saugumo departamento metinėse grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitose taip pat nuolat pabrėžiama, kad Rusija aktyviai siekia daryti įtaką Lietuvos politiniams procesams ir formuoti sau palankią viešąją nuomonę.
Atsakas į kritiką
Verygos pareiškimas sulaukė ir kritikos. Kai kurie politikai įžvelgia bandymą riboti žodžio laisvę ir politinę diskusiją. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad „valdžios kritika neturėtų būti tapatinama su valstybės išdavyste”.
Politologė Ainė Ramonaitė pastebi, kad demokratinėje visuomenėje svarbu išlaikyti pusiausvyrą: „Turime būti budrūs dėl galimų užsienio įtakų, tačiau kartu negalime leisti, kad saugumo argumentai būtų naudojami politinei konkurencijai eliminuoti.”
Atsparumas kaip nacionalinio saugumo pamatas
Veryga nėra vienintelis politikas, reiškiantis susirūpinimą dėl galimų penktosios kolonos apraiškų. Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis anksčiau yra pabrėžęs, kad visuomenės atsparumas informacinėms atakoms yra vienas svarbiausių nacionalinio saugumo elementų.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, per pastaruosius metus užfiksuota daugiau nei 2000 dezinformacijos atvejų, nukreiptų prieš Lietuvos valstybingumą, NATO narystę ir transatlantinius ryšius.
Budrumo metas: tarp paranojų ir realių grėsmių
Šiandieninėje geopolitinėje realybėje Verygos iškelti klausimai verčia susimąstyti apie subtilią ribą tarp sveikos politinės diskusijos ir potencialiai žalingos veiklos. Istorija moko, kad demokratijos stiprybė slypi jos gebėjime leisti kritiškas diskusijas, kartu išlaikant budrumą prieš išorės manipuliacijas.
Galbūt svarbiausia pamoka čia – politinė branda, leidžianti atskirti konstruktyvią kritiką nuo destruktyvių bandymų griauti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Kaip taikliai pastebėjo filosofas Karlas Popperis, tolerancijos paradoksas reikalauja netoleruoti netolerancijos – kitaip rizikuojame prarasti pačią toleranciją.
Šiame kontekste Verygos perspėjimas nėra vien politinė retorika, bet ir kvietimas kolektyvinei savirefleksijai – ar sugebėsime išlaikyti demokratinį imunitetą prieš subtilias įtakas, kurios, anot istoriko Timothy Snyder, „ateina ne su tankais, o su žodžiais”.