Šunų vedlių programa Lietuvoje: naujos galimybės regėjimo negalią turintiems
Lietuvoje kasmet planuojama parengti po 10 šunų vedlių, kurie padės regėjimo negalią turintiems žmonėms. Šis projektas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti didesnį savarankiškumą ir gyvenimo kokybę tiems, kurie susiduria su regėjimo iššūkiais. Šunys vedliai yra specialiai apmokyti padėti savo šeimininkams orientuotis aplinkoje, išvengti kliūčių ir saugiai judėti viešosiose erdvėse.
Viceministrė pabrėžė, kad šunų vedlių parengimas yra sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas, tačiau jis yra būtinas siekiant užtikrinti, kad regėjimo negalią turintys žmonės galėtų gyventi kuo savarankiškiau. Šunys vedliai ne tik padeda judėti, bet ir suteikia emocinę paramą, didina pasitikėjimą savimi ir skatina socialinę integraciją.
Šiuo metu Lietuvoje yra ribotas skaičius šunų vedlių, todėl naujų šunų parengimas yra itin svarbus. Projektas taip pat apima visuomenės švietimą apie šunų vedlių svarbą ir jų teikiamą naudą. Tikimasi, kad šis projektas padės sumažinti regėjimo negalią turinčių žmonių socialinę atskirtį ir pagerins jų gyvenimo kokybę.
Ilgas kelias iki kvalifikuoto šuns vedlio
Šunų vedlių rengimas – tai procesas, trunkantis nuo 1,5 iki 2 metų. Pagal tarptautinius standartus, šiam darbui dažniausiai pasirenkami labradoro retriveriai, auksiniai retriveriai ir vokiečių aviganiai – šios veislės pasižymi ramiu charakteriu, aukštu intelektu ir gebėjimu mokytis.
Lietuvoje šunų vedlių rengimo programa pradėta įgyvendinti bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) bei Šunų vedlių mokykla, kuri įkurta 2018 metais. Programa sulaukė finansavimo iš Europos Sąjungos fondų ir privataus sektoriaus rėmėjų.
„Šuo turi išmokti virš 40 skirtingų komandų ir sugebėti priimti savarankiškus sprendimus kritinėse situacijose, pavyzdžiui, atsisakyti vykdyti šeimininko komandą, jei tai keltų pavojų,” – paaiškino Šunų vedlių mokyklos instruktorė Rasa Petraitienė.
Poreikis Lietuvoje
Pagal naujausius duomenis, Lietuvoje gyvena apie 7000 žmonių, turinčių sunkią regėjimo negalią, iš kurių maždaug 10% galėtų efektyviai naudotis šunų vedlių pagalba. Tačiau šiuo metu šalyje yra tik apie 30 aktyviai dirbančių šunų vedlių.
„Mūsų tikslas – kasmet parengti po 10 naujų šunų, taip per ateinantį dešimtmetį patenkinti didžiąją dalį poreikio,” – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Janina Navickienė.
Šuns vedlio parengimas kainuoja apie 15-20 tūkstančių eurų, įskaitant šuns įsigijimą, mitybą, veterinarinę priežiūrą, treniruotes ir specialistų darbo laiką. Tačiau ši investicija atsiperka, nes šuo vedlys tarnauja vidutiniškai 7-8 metus.
Tarptautinė patirtis
Lietuva semiasi patirties iš šalių, turinčių ilgametes šunų vedlių rengimo tradicijas. Didžiojoje Britanijoje pirmoji šunų vedlių mokykla įkurta dar 1931 metais, o Jungtinėse Valstijose kasmet parengiama apie 1500 šunų vedlių.
Estijoje, kurios gyventojų skaičius panašus į Lietuvos, veikia programa, pagal kurią kasmet parengiama apie 15 šunų vedlių. Šis kaimyninės šalies pavyzdys įkvėpė ir Lietuvos programos kūrėjus.
Keturi kojos – neįkainojama laisvė
Šunys vedliai ne tik suteikia mobilumo laisvę, bet ir tampa nepakeičiamais draugais. Tyrimai rodo, kad regėjimo negalią turintys žmonės, naudojantys šunų vedlių pagalbą, patiria mažiau streso, yra fiziškai aktyvesni ir labiau įsitraukia į visuomeninį gyvenimą.
Vilnietis Tomas, jau trejus metus besinaudojantis labradoro retriverio Rekso pagalba, pasakoja: „Prieš gaudamas Reksą, retai išeidavau iš namų be palydos. Dabar kasdien savarankiškai nueinu į darbą, apsipirkti, susitikti su draugais. Tai pakeitė mano gyvenimą.”
Naujoji programa – tai ne tik techninė pagalba, bet ir žingsnis link įtraukesnės visuomenės, kurioje kiekvienas, nepaisant negalios, gali gyventi orų ir visavertį gyvenimą. Dešimt naujų šunų vedlių kasmet – tai dešimt naujų istorijų apie atgautą savarankiškumą, pasitikėjimą ir draugystę, kuri neretai tampa stipresnė už bet kokius gyvenimo iššūkius.