Vilniaus rajono mero patarėjas kreipėsi į prokurorus dėl galimo šmeižimo
Vilniaus rajono mero patarėjas Robertas Dūdėnas praėjusį antradienį oficialiai kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl, jo teigimu, sistemingo šmeižto kampanijos prieš jį. Jis teigia, kad viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kuri gali būti klaidinanti ir žalinga jo reputacijai.
Kaip paaiškino pats Dūdėnas, pastarosiomis savaitėmis keliuose internetiniuose portaluose ir socialiniuose tinkluose buvo publikuoti įrašai, kuriuose jis kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir neskaidriais ryšiais su statybų verslu.
„Toleravau kritiką ilgą laiką, tačiau kai pradedami skleisti akivaizdūs melai, turiu gintis. Tai nėra tiesiog nuomonės išsakymas, o tikslingas bandymas pakenkti mano profesinei reputacijai„, – teigė R. Dūdėnas.
Teisiniai aspektai
Patarėjas nurodo, kad tokie veiksmai gali būti vertinami kaip šmeižtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, todėl siekia teisinės apsaugos ir teisingumo. Už šmeižtą Lietuvoje numatyta bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
Teisininko Mindaugo Kiškio teigimu, šmeižto bylose įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam. „Skundą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad skleidžiama informacija yra melaginga ir kad ją skleisdamas asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog ji neatitinka tikrovės”, – aiškina teisės ekspertas.
Prokurorai turės įvertinti pateiktus įrodymus ir nuspręsti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio atvejo. Paprastai tokio pobūdžio skundų nagrinėjimas užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Augantis reiškinys
Šis žingsnis rodo, kad viešieji asmenys vis dažniau pasitelkia teisines priemones, siekdami apsaugoti savo reputaciją nuo galimai neteisingos informacijos sklaidos. Vien per praėjusius 2023 metus Lietuvos prokuratūros gavo 187 skundus dėl galimo šmeižto, susijusio su politikais ir valstybės tarnautojais – tai 23% daugiau nei 2022 metais.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė Aušra Vinciūnienė pastebi, kad socialinių tinklų era atnešė naujų iššūkių: „Anksčiau informacijos sklaida buvo lėtesnė ir lengviau kontroliuojama. Dabar dezinformacija gali pasklisti žaibišku greičiu, o žala reputacijai būna padaryta dar prieš spėjant sureaguoti.”
Žodžio laisvės ribos
Šis atvejis vėl atkreipia dėmesį į sudėtingą balansą tarp žodžio laisvės ir asmens teisės į orumą. Žmogaus teisių stebėsenos instituto atstovė Goda Jurevičiūtė primena, kad demokratinėje visuomenėje politikai ir kiti viešieji asmenys turi būti tolerantiškesni kritikai.
„Viešieji asmenys turi taikstytis su didesne kritikos doze, tačiau tai nereiškia, kad jie neturi teisės gintis nuo akivaizdžiai melagingų teiginių, kurie kenkia jų reputacijai”, – teigia G. Jurevičiūtė.
Tarp tiesos ir melo: skaitmeninės eros dilema
Dūdėno atvejis – tik ledkalnio viršūnė šiuolaikiniame informaciniame lauke, kur riba tarp kritikos ir šmeižto tampa vis labiau miglota. Kai dezinformacija plinta greičiau nei tiesa, o viešieji asmenys jaučiasi priversti gintis teismuose, verta susimąstyti apie mūsų visų atsakomybę informacijos amžiuje.
Socialiniai tinklai suteikė balsą kiekvienam, tačiau kartu nesukūrė veiksmingų mechanizmų atskirti faktus nuo pramanų. Galbūt užuot vien kalbėję apie teisines priemones, turėtume daugiau dėmesio skirti medijų raštingumui ir kritiniam mąstymui – įrankiams, kurie padėtų mums visiems nepasiklysti tarp tiesos ir melo. Tik tada galėsime tikėtis visuomenės, kurioje tiek žodžio laisvė, tiek asmens orumas bus vienodai gerbiami.