Vilniaus rajono mero patarėjas kreipėsi į prokurorus dėl galimo šmeižimo
Vilniaus rajono mero patarėjas Robertas Dūda vakar kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimo šmeižimo. Jis teigia, kad viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kuri gali būti klaidinanti ir žalinga jo reputacijai. Konkrečiai, patarėjas nurodė, kad viename internetiniame portale buvo paskelbti teiginiai apie jo tariamą dalyvavimą savivaldybės žemės sklypų perskirstymo schemoje.
„Šie kaltinimai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės,” – teigė R. Dūda žurnalistams po susitikimo prokuratūroje. „Esu pasiryžęs ginti savo gerą vardą visomis įstatymų numatytomis priemonėmis.”
Tyrimo pradžia
Prokurorai patvirtino, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, kuris numato atsakomybę už šmeižimą. Tyrimo metu bus siekiama nustatyti, ar buvo pažeisti įstatymai ir ar yra pagrindas pradėti baudžiamąją bylą.
Vilniaus apygardos prokuratūros atstovas Gintaras Valiulis informavo, kad „tyrimas bus atliekamas objektyviai ir nešališkai, įvertinant visas aplinkybes„. Jis taip pat priminė, kad pagal Lietuvos įstatymus, už šmeižimą gali būti skiriama bauda, laisvės apribojimas arba net areštas.
Teisinė situacija Lietuvoje
Lietuvoje šmeižimas yra apibrėžiamas kaip tyčinis melagingos informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, skleidimas. Nuo 2015 metų, kai buvo pakeistas Baudžiamasis kodeksas, šmeižimas laikomas nusikaltimu, už kurį gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Teisininkas dr. Tomas Rudzkis paaiškina: „Svarbu atskirti kritiką nuo šmeižimo. Kritika, net ir aštri, yra leistina, jei ji pagrįsta faktais. Tačiau sąmoningas melagingos informacijos skleidimas, siekiant pakenkti asmens reputacijai, yra neteisėtas.”
Žodžio laisvės ribos
Šis atvejis atkreipė dėmesį į viešosios informacijos skleidimo atsakomybę ir galimas pasekmes už neteisingos informacijos platinimą. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pabrėžė, kad žiniasklaida privalo laikytis profesinės etikos standartų ir tikrinti informaciją prieš ją skelbiant.
„Žodžio laisvė nėra absoliuti teisė. Ji turi būti įgyvendinama atsakingai, gerbiant kitų asmenų teises ir teisėtus interesus,” – sakė D. Radzevičius.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė dr. Marija Stonkienė atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas šmeižimo atvejų skaičiaus augimas, ypač socialiniuose tinkluose ir komentaruose po straipsniais. 2022 metais buvo užregistruota 215 pranešimų dėl galimo šmeižimo, iš kurių 43 pasiekė teismus.
Tarp teisingumo ir cenzūros
Šis atvejis vėl atveria diskusiją apie subtilią ribą tarp būtinybės apsaugoti asmens reputaciją ir žodžio laisvės principo. Kai melaginga informacija gali akimirksniu pasiekti tūkstančius žmonių, teisinės gynybos priemonės tampa vis svarbesnės. Tačiau kartu išlieka pavojus, kad perdėtas teisinių priemonių naudojimas gali tapti įrankiu nutildyti kritiką.
Visuomenė turi teisę žinoti apie galimus pareigūnų pažeidimus, tačiau kartu privalu išlaikyti nekaltumo prezumpciją ir atsakingą informacijos skleidimą. Šiame kontekste R. Dūdos atvejis tampa savotišku lakmuso popierėliu, parodančiu, kaip Lietuvos teisinė sistema sugeba subalansuoti šias konkuruojančias vertybes. Ar sugebėsime išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į gerą vardą ir teisės laisvai reikšti nuomonę – parodys tik laikas ir teismų praktika.