Vilniuje surengtas protestas palaikant Palestiną: kritika Lietuvos užsienio politikai
Antradienį Vilniaus centre, priešais Seimo rūmus, įvyko protestas, kuriame dalyvavo kelios dešimtys žmonių, palaikančių Palestiną. Jie susirinko išreikšti nepritarimą Lietuvos vyriausybės paramai Izraeliui. Protestuotojai laikė plakatus su užrašais, raginančiais nutraukti smurtą ir remti taiką. Jie taip pat kritikavo Lietuvos poziciją, teigdami, kad ji prisideda prie konflikto eskalacijos regione.
Renginys vyko taikiai, dalyviai skandavo šūkius ir dalijosi informacija apie situaciją Palestinoje. Protestas buvo organizuotas siekiant atkreipti dėmesį į Palestinos gyventojų padėtį ir paraginti Lietuvos valdžią peržiūrėti savo užsienio politiką šiuo klausimu.
Protesto priežastys ir reikalavimai
Protestą organizavo pilietinė iniciatyva „Solidarumas su Palestina„, kuri pastaruoju metu aktyviai veikia socialiniuose tinkluose. Renginio metu kalbėjusi organizacijos atstovė Ieva Juodkaitė pabrėžė, kad Lietuvos oficiali pozicija Izraelio-Palestinos konflikte yra pernelyg vienpusiška.
„Mūsų valdžia nuolat akcentuoja Izraelio teisę gintis, tačiau beveik nekalba apie Gazos Ruožo civilių kančias. Per pastaruosius mėnesius žuvo tūkstančiai civilių, tarp jų – daugybė vaikų. Norime, kad Lietuva užimtų labiau subalansuotą poziciją ir prisidėtų prie taikos procesų, o ne teiktų besąlygišką paramą vienai pusei,” – sakė I. Juodkaitė.
Protestuotojai reikalavo, kad Lietuva:
– Viešai pasmerktų civilių žudynes Gazos Ruože
– Prisidėtų prie tarptautinių humanitarinių iniciatyvų
– Remtų diplomatines pastangas siekiant ilgalaikių paliaubų
– Peržiūrėtų ginklų tiekimo politiką Izraeliui
Reakcijos į protestą
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Vytautas Leškevičius, komentuodamas protestą, teigė, kad Lietuva laikosi subalansuotos pozicijos ir remia dviejų valstybių sprendimą.
„Lietuva visada pasisakė už taiką Artimųjų Rytų regione ir smerkia bet kokį smurtą prieš civilius. Kartu turime pripažinti Izraelio teisę gintis nuo teroristinių išpuolių, tokių kaip spalio 7-osios „Hamas” ataka,” – komentavo V. Leškevičius.
Tuo tarpu politologas Tomas Janeliūnas pažymėjo, kad Lietuvos užsienio politika Artimųjų Rytų klausimu istoriškai buvo labiau orientuota į Izraelį dėl strateginės partnerystės su JAV ir bendros pozicijos NATO.
„Nors protestuotojų balsas yra svarbus demokratinėje visuomenėje, reikia suprasti, kad Lietuvos užsienio politikos sprendimai yra paremti ne tik humanitariniais, bet ir geopolitiniais interesais,” – teigė T. Janeliūnas.
Konflikto kontekstas
Dabartinė įtampa Artimuosiuose Rytuose prasidėjo po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas” atakos prieš Izraelį, per kurią žuvo apie 1200 žmonių, daugiausia civilių. Atsakydamas į tai, Izraelis pradėjo karinę operaciją Gazos Ruože, kurios metu, Palestinos sveikatos ministerijos duomenimis, jau žuvo daugiau nei 35 000 žmonių.
JT ir tarptautinės humanitarinės organizacijos nuolat įspėja apie katastrofišką humanitarinę situaciją Gazos Ruože, kur trūksta maisto, vandens, medicinos priemonių ir būtiniausių reikmenų.
Pilietinis balsas: tarp geopolitikos ir žmogiškumo
Nors Vilniaus protestas nebuvo gausus dalyvių skaičiumi, jis atspindi didėjantį dalies Lietuvos visuomenės susirūpinimą dėl situacijos Palestinoje. Tokie pilietiniai judėjimai tampa vis svarbesni formuojant viešąjį diskursą užsienio politikos klausimais.
Protestuotoja Marija Kazlauskienė, dalyvavusi renginyje su savo vaikais, sakė: „Atėjau čia ne dėl politikos, o dėl žmogiškumo. Kai matau žūstančius vaikus, negaliu likti abejinga. Noriu, kad mano vaikai augtų pasaulyje, kuriame žmogaus gyvybė vertinama vienodai, nesvarbu, kokios jis tautybės ar religijos.”
Artimųjų Rytų konfliktas išlieka vienu sudėtingiausių tarptautinių iššūkių, kuriame susipina istorinės nuoskaudos, religiniai skirtumai, teritoriniai ginčai ir didžiųjų valstybių interesai. Tačiau vis daugiau žmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje pasisako už tai, kad politiniai sprendimai turėtų būti grindžiami ne tik strateginiais interesais, bet ir pagarba žmogaus teisėms bei tarptautinei humanitarinei teisei.