VRK atideda sprendimą dėl Kėdainių ledų šventės politinės reklamos tyrimo
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė atidėti sprendimą dėl Kėdainiuose vykusios ledų šventės, kuri galimai buvo susijusi su rinkimų kampanija. Šis renginys sukėlė diskusijas dėl galimo rinkimų įstatymų pažeidimo, nes buvo teigiama, kad šventė galėjo būti naudojama kaip politinės reklamos priemonė.
VRK nariai nusprendė, kad reikia daugiau laiko išsiaiškinti visas aplinkybes ir surinkti papildomą informaciją, kad būtų galima priimti pagrįstą sprendimą. Šis atidėjimas rodo, kad VRK siekia užtikrinti skaidrumą ir teisingumą rinkimų procese, atidžiai vertindama visus galimus pažeidimus. Tuo tarpu renginio organizatoriai teigia, kad šventė buvo skirta tik pramogai ir neturėjo jokio politinio tikslo. VRK toliau tirs šį atvejį ir artimiausiu metu turėtų priimti galutinį sprendimą.
Incidento detalės ir kontekstas
Minima ledų šventė Kėdainiuose įvyko liepos mėnesį, artėjant Seimo rinkimams, kurie numatyti 2024 m. spalio 13 d. Pasak VRK gautų pranešimų, renginyje dalyvavo vienos politinės partijos kandidatai, kurie dalino nemokamus ledus vaikams ir suaugusiems, o taip pat buvo matomi partijos atributika pažymėti elementai.
VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė pakomentavo: „Gavome keletą pranešimų su nuotraukomis ir liudininkų parodymais. Tačiau prieš priimdami sprendimą, turime išklausyti visas puses ir surinkti pakankamą įrodomąją medžiagą.”
Pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą, politinė reklama turi būti aiškiai pažymėta, o jos finansavimas – skaidrus ir deklaruotas. Nemokamų dovanų ar paslaugų teikimas rinkėjams gali būti traktuojamas kaip rinkėjų papirkimas, už ką gresia administracinė atsakomybė.
Organizatorių pozicija
Renginio organizatoriai, asociacija „Kėdainių bendruomenė”, kategoriškai neigia politinius tikslus. Asociacijos pirmininkas Tomas Rutkauskas teigia: „Mūsų ledų šventė – tradicinis vasaros renginys, vykstantis jau penktus metus. Tai tiesiog būdas pradžiuginti miesto vaikus karštą vasarą. Jokių politinių tikslų nebuvo ir nėra.”
Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad šiemet šventėje dalyvavo neįprastai daug politikų, o finansavimo šaltiniai lieka neaiškūs. Vietinė žurnalistė Greta Paulauskienė pastebi: „Ankstesniais metais šventė buvo žymiai kuklesnė, o šiemet staiga atsirado didžiulė scena, profesionalūs vedėjai ir tūkstančiai nemokamų ledų porcijų.”
Precedentai ir galimos pasekmės
Lietuvoje jau buvo panašių atvejų, kai renginiai buvo pripažinti neteisėta politine reklama. 2020 metais VRK pripažino, kad vienos partijos organizuotas koncertas prieš rinkimus buvo nedeklaruota politinė reklama, už ką buvo skirta 2000 eurų bauda.
Jei VRK pripažintų, kad Kėdainių ledų šventė buvo neteisėta politinė reklama, organizatoriams ir susijusiems politikams grėstų ne tik piniginės baudos, bet ir žala reputacijai prieš artėjančius rinkimus.
Ledų politika: kai saldumynai tampa demokratijos iššūkiu
Kėdainių ledų šventės atvejis iliustruoja platesnę problemą – subtilią ribą tarp bendruomeninių renginių ir politinės agitacijos. Rinkimų laikotarpiu net ir nekalti renginiai gali tapti politinės kovos arena. Vaikams dalinti ledai – gražus gestas, tačiau demokratinėje visuomenėje svarbu, kad rinkėjų valia nebūtų paveikta nemokamais skanėstais ar pramogomis.
VRK sprendimas atidėti verdiktą rodo sistemingą požiūrį į rinkimų skaidrumą, tačiau kartu kelia klausimą – kiek griežtai turėtų būti kontroliuojami bendruomeniniai renginiai rinkimų laikotarpiu? Atsakymas į šį klausimą formuos ne tik artėjančių Seimo rinkimų eigą, bet ir ilgalaikę Lietuvos politinės kultūros praktiką. Galbūt ateityje reikės aiškesnių gairių, kada ledai lieka tiesiog ledais, o kada tampa politiniu įrankiu.