Politinė agitacija mokykloje: incidentas Vilniaus rajono gimnazijoje
Vilniaus rajono gimnazijoje įvyko incidentas, kai mokytoja dalijo agitacines skrajutes, remiančias kandidatę į Seimą Ritą Tamašunienę. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nustatė, kad mokytoja pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, skleisdama politinę agitaciją mokykloje. Šis įvykis sukėlė diskusijas apie politinės agitacijos ribas švietimo įstaigose ir mokytojų atsakomybę.
Incidento aplinkybės ir pasekmės
Kaip paaiškėjo tyrimo metu, mokytoja dalijo agitacinę medžiagą prieš pamokas, kai mokiniai rinkosi klasėje. Skrajutėse buvo pateikta informacija apie Ritos Tamašunienės, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatės, rinkiminę programą ir pasiekimus. Incidentas išaiškėjo, kai kelių mokinių tėvai kreipėsi į mokyklos administraciją, išreikšdami susirūpinimą dėl tokios praktikos.
VRK, išnagrinėjusi situaciją, pripažino pažeidimą ir skyrė administracinę nuobaudą. Pagal Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 56 straipsnį, draudžiama naudotis tarnybine padėtimi politinei agitacijai vykdyti. Už šį pažeidimą numatyta bauda nuo 300 iki 1450 eurų.
Teisiniai aspektai ir reglamentavimas
Lietuvos teisės aktuose aiškiai apibrėžta, kad švietimo įstaigos turi būti politiškai neutralios. Švietimo įstatymo 43 straipsnyje nurodoma, kad „mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, draudžiama veikti politinėms partijoms, politinių partijų organizacijoms”.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė Jurga Zacharkienė pakomentavo situaciją: „Mokytojai turi ypatingą atsakomybę formuojant jaunų žmonių vertybines nuostatas, todėl bet koks politinis agitavimas mokykloje yra neleistinas. Mokykla turi būti erdvė, kurioje ugdomas kritinis mąstymas, o ne konkrečių politinių jėgų rėmimas.”
Platesnės problemos kontekstas
Šis atvejis nėra pirmas Lietuvoje. 2020 metais buvo užfiksuoti keli panašūs incidentai kitose šalies mokyklose, kai mokytojai ar administracijos atstovai bandė daryti įtaką mokinių ar jų tėvų politinėms pažiūroms.
Politologė dr. Ainė Ramonaitė pastebi, kad tokios situacijos ypač dažnos regionuose, kur vietinės politinės jėgos turi stiprią įtaką: „Mažesnėse bendruomenėse politiniai ir socialiniai ryšiai dažnai persipina, todėl politinė įtaka gali prasiskverbti į įvairias institucijas, įskaitant mokyklas. Tai kelia rimtų klausimų apie demokratinių procesų kokybę.”
Rita Tamašunienė, kurios naudai buvo platinama agitacinė medžiaga, atsiribojo nuo incidento, teigdama, kad nebuvo davusi nurodymo vykdyti agitaciją mokyklose ir apgailestauja dėl susidariusios situacijos.
Ką byloja mokyklos sienos?
Šis incidentas Vilniaus rajono gimnazijoje – ne tik teisinis pažeidimas, bet ir rimtas signalas mūsų visuomenei. Kai politinė agitacija prasiskverbia į mokyklas, kyla pavojus pačiai demokratinio ugdymo esmei. Mokiniai, kurie dar tik formuoja savo pasaulėžiūrą, tampa lengvai paveikiami autoritetų – mokytojų – nuomonės.
Reikalingas ne tik griežtesnis reglamentavimas, bet ir platesnė diskusija apie pilietinio ugdymo svarbą. Mokyklos turėtų mokyti analizuoti skirtingas politines pozicijas, o ne tapti vienos ar kitos politinės jėgos ruporu. Tik užtikrinus politinį neutralumą švietimo įstaigose, galime tikėtis užauginsią kritiškai mąstančią ir atsparią manipuliacijoms kartą – o tai yra kertinis demokratinės visuomenės pamatas.