Pasieniečiai apgręžė 19 migrantų – hibridinio karo iššūkiai pasienyje tęsiasi
Lietuvos pasieniečiai per pastarąją parą apgręžė 19 neteisėtai į šalį bandžiusių patekti migrantų. Šis skaičius atspindi nuolatinį migracijos srautą, su kuriuo susiduria Lietuvos sienos apsaugos tarnyba. Pasieniečiai nuolat stebi ir kontroliuoja sieną, siekdami užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir užtikrinti šalies saugumą.
Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, nuo metų pradžios jau užfiksuota daugiau nei 2700 bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną. Palyginti su praėjusiais metais, šis skaičius išlieka aukštas, nors ir matomas nedidelis sumažėjimas.
Baltarusijos režimo organizuotas hibridinis karas
Ši veikla yra dalis didesnių pastangų, skirtų valdyti migracijos krizę, kurią sukėlė padidėjęs migrantų srautas per Baltarusijos sieną. Lietuvos žvalgybos tarnybų vertinimu, tai – tikslingas Aliaksandro Lukašenkos režimo organizuotas hibridinis išpuolis prieš Lietuvą ir kitas ES šalis.
Migrantai, daugiausia iš Irako, Sirijos, Afganistano ir kitų Artimųjų Rytų bei Afrikos šalių, Baltarusijos pareigūnų yra aktyviai nukreipiami link ES sienų. Pasienyje fiksuojami ne tik pavieniai asmenys, bet ir organizuotos grupės, kurias neretai lydi Baltarusijos pareigūnai.
Fizinio barjero stiprinimas ir tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos valdžios institucijos ir toliau bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, siekdamos rasti ilgalaikius sprendimus šiai problemai. Šiuo metu jau baigta įrengti beveik 700 kilometrų fizinio barjero pasienyje su Baltarusija, taip pat diegiamos modernios elektroninės stebėjimo sistemos.
FRONTEX, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, teikia papildomą paramą – Lietuvoje nuolat budi apie 100 šios agentūros pareigūnų, kurie padeda stebėti sieną ir reaguoti į incidentus.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė neseniai pabrėžė, kad „hibridinė ataka prieš Lietuvą ir ES išorės sienas tęsiasi, o Baltarusijos režimas toliau naudoja migrantus kaip įrankį destabilizuoti situaciją regione”.
Tarp saugumo ir humanitarinių aspektų
Nors apgręžimo politika sulaukia kritikos iš žmogaus teisių organizacijų, Lietuvos valdžia pabrėžia, kad tai – būtina priemonė nacionaliniam saugumui užtikrinti. Tuo pačiu metu Lietuvos migracijos departamentas teigia, kad prieglobsčio prašymai, pateikti teisėtais keliais, yra nagrinėjami laikantis visų tarptautinių įsipareigojimų.
Pasak ekspertų, hibridinė migracijos krizė išlieka vienu didžiausių iššūkių Lietuvos pasienio tarnyboms, o sprendimo paieškos reikalauja ne tik nacionalinių, bet ir koordinuotų ES lygmens veiksmų. Europos Komisija neseniai skyrė papildomą 55 milijonų eurų finansavimą Baltijos šalims ir Lenkijai sienos apsaugos stiprinimui.
Nesibaigiantis budėjimas prie rytinių vartų
Kasdieniai pasieniečių susidūrimai su neteisėtais migrantais tapo nauja realybe, su kuria Lietuva gyvena jau trečius metus. Nors fizinis barjeras ir elektroninės sistemos padeda kontroliuoti situaciją, tačiau Baltarusijos režimo veiksmai nuolat keičiasi ir prisitaiko. Pasieniečiai pastebi, kad migrantai dabar dažniau naudoja įrankius fiziniam barjerui įveikti, o bandymai kirsti sieną tampa labiau organizuoti.
Šioje situacijoje Lietuva ne tik gina savo, bet ir visos Europos Sąjungos išorės sieną. Tai nėra tik migracijos valdymo klausimas – tai tapo geopolitinio saugumo dimensija, kurioje kiekvienas apgręžtas migrantas atspindi platesnę kovą su hibridinėmis grėsmėmis. Kol Baltarusijos režimas tęs savo priešiškus veiksmus, tol Lietuvos pasieniečiai liks pirmojoje gynybos linijoje, kasdien saugodami ne tik fizinę sieną, bet ir demokratines vertybes, kurias mūsų valstybė atstovauja.