Migracijos krizės atoslūgis: pasienyje su Baltarusija – nė vieno neteisėto migranto
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad pastarąją parą Lietuvos pasienyje su Baltarusija nebuvo užfiksuota nė vieno neteisėto migranto. Tai yra teigiamas ženklas, rodantis, kad pastangos suvaldyti neteisėtą migraciją duoda rezultatų.
VSAT pareigūnai nuolat stebi situaciją pasienyje ir bendradarbiauja su kitomis institucijomis, siekdami užtikrinti Lietuvos sienų saugumą. Nors pastaruoju metu neteisėtų migrantų srautai sumažėjo, tarnyba ir toliau išlieka budri, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems bandymams neteisėtai kirsti sieną.
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, susiduria su iššūkiais, susijusiais su migracijos valdymu. Tačiau pastarųjų dienų duomenys rodo, kad taikomos priemonės yra veiksmingos ir padeda užtikrinti sienų kontrolę.
VSAT taip pat pabrėžia, kad bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis yra esminis siekiant ilgalaikių sprendimų migracijos srityje. Lietuvos valdžios institucijos toliau dirba, kad užtikrintų saugumą ir stabilumą regione.
Fizinių barjerų efektyvumas
Nuo 2021 m. vasaros, kai prasidėjo hibridinė Baltarusijos ataka, Lietuva investavo į fizinio barjero statybą pasienyje. 502 kilometrų ilgio tvora su koncertina buvo baigta statyti 2022 m. rugsėjį, kainuodama valstybei apie 152 mln. eurų. Ekspertai pastebi, kad fizinis barjeras kartu su moderniomis stebėjimo sistemomis reikšmingai prisidėjo prie neteisėtos migracijos mažėjimo.
Pasak VSAT atstovo Giedriaus Mišučio, „fizinis barjeras veikia kaip pirmoji gynybos linija, o elektroninės stebėjimo priemonės leidžia operatyviai reaguoti į bet kokius bandymus jį įveikti”.
Tarptautinis kontekstas
Migracijos situacija Lietuvos-Baltarusijos pasienyje nėra izoliuotas reiškinys. Lenkija ir Latvija taip pat susiduria su panašiais iššūkiais. Pastaruoju metu Lenkija pranešė apie sumažėjusį bandymų neteisėtai kirsti sieną skaičių, tačiau perspėja, kad situacija išlieka įtempta.
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) teikia paramą visoms trims ES valstybėms, siunčiant papildomus pareigūnus ir techninę įrangą. Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 100 Frontex pareigūnų, kurie padeda stebėti sieną ir tvarkyti migracijos procesus.
Tarp saugumo ir humanitarinių aspektų
Nors nulinė neteisėtų migrantų statistika teikia vilties, situacija išlieka sudėtinga. Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra apie 1800 migrantų, atvykusių per Baltarusiją, kurių prieglobsčio prašymai vis dar nagrinėjami arba jau atmesti.
Žmogaus teisių organizacijos primena apie būtinybę užtikrinti humanišką elgesį su migrantais, nepaisant sienų apsaugos prioriteto. Lietuvos Raudonasis Kryžius kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis teikia humanitarinę pagalbą migrantams ir ragina nepamiršti žmogiškojo šios krizės aspekto.
Žvilgsnis į horizontą: stabilumo link?
Nulinė neteisėtų migrantų statistika pasienyje su Baltarusija – tai lyg atokvėpio momentas ilgame kelyje sprendžiant migracijos iššūkius. Tačiau tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti. Hibridinės grėsmės pobūdis rodo, kad situacija gali pasikeisti bet kuriuo metu.
Lietuva per pastaruosius dvejus metus sukūrė veiksmingą sienų apsaugos sistemą, kuri šiandien duoda rezultatus. Tačiau ilgalaikis stabilumas priklauso ne tik nuo fizinių barjerų ar technologijų, bet ir nuo politinių sprendimų ES lygmeniu bei santykių su kaimyninėmis valstybėmis. Migracijos krizė primena, kad saugumas yra ne momentinis pasiekimas, o nuolatinis procesas, reikalaujantis budrumo, bendradarbiavimo ir išminties.