Migrantų srautai pasienyje su Baltarusija mažėja, tačiau pasieniečiai išlieka budrūs
Per pastarąją parą Lietuvos pasieniečiai pasienyje su Baltarusija apgręžė keturis neteisėtus migrantus. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad šie asmenys bandė neteisėtai kirsti Lietuvos sieną, tačiau buvo sulaikyti ir grąžinti atgal į Baltarusijos teritoriją.
VSAT teigia, kad pastaruoju metu pastebimas neteisėtų migrantų srautų sumažėjimas, tačiau pasieniečiai ir toliau budriai stebi situaciją ir yra pasirengę reaguoti į bet kokius bandymus neteisėtai kirsti sieną. Lietuvos pasieniečiai bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir tarptautiniais partneriais, siekdami užtikrinti efektyvią sienos apsaugą ir užkirsti kelią neteisėtai migracijai.
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, susiduria su iššūkiais, susijusiais su neteisėta migracija, ypač iš Baltarusijos pusės. Šalies valdžia deda pastangas stiprinti sienos kontrolę ir užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių teisės aktų bei žmogaus teisių standartų.
Migracijos situacija 2023-2024 metais
Nuo 2021 metų rugpjūčio, kai Lietuva pradėjo taikyti apgręžimo politiką, migrantų srautai pasienyje su Baltarusija reikšmingai sumažėjo. 2023 metais buvo užfiksuota apie 2,8 tūkst. bandymų neteisėtai kirsti sieną, o 2024 metų pirmąjį ketvirtį šis skaičius nesiekė 500 atvejų.
VSAT atstovo Giedriaus Mišučio teigimu, pasieniečiai pastebi, kad Baltarusijos pareigūnai vis dar aktyviai dalyvauja organizuojant neteisėtus sienos kirtimus.
„Turime pakankamai įrodymų, kad Baltarusijos pareigūnai ne tik praleidžia migrantus prie sienos, bet ir aktyviai padeda jiems rasti silpnesnes sienos vietas, aprūpina įrankiais tvoroms kirpti”, – pabrėžė VSAT atstovas.
Fizinio barjero efektyvumas
2022 metais užbaigtas 550 km ilgio fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija reikšmingai prisidėjo prie neteisėtos migracijos mažinimo. Barjeras, kurio statybai išleista apie 152 mln. eurų, yra papildytas modernia stebėjimo įranga.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, fizinis barjeras kartu su elektronine stebėjimo sistema padeda užtikrinti beveik 90% sienos su Baltarusija kontrolę. Tačiau vis dar išlieka probleminių ruožų, ypač pelkėtose vietovėse, kur fizinio barjero įrengimas techniškai sudėtingas.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuva aktyviai bendradarbiauja su kitomis ES šalimis ir FRONTEX agentūra. Šiuo metu Lietuvos pasienyje dirba apie 40 FRONTEX pareigūnų iš įvairių ES šalių, kurie padeda užtikrinti sienos apsaugą.
Latvija ir Lenkija, taip pat susiduriančios su panašiomis problemomis, reguliariai keičiasi informacija su Lietuva apie migracijos situaciją ir koordinuoja veiksmus. 2023 metų pabaigoje įvykusiame Baltijos šalių ir Lenkijos pasienio tarnybų vadovų susitikime buvo sutarta dėl bendro reagavimo plano galimų krizių atveju.
Tarp saugumo ir humanitarinių aspektų
Migracijos situacija pasienyje su Baltarusija išlieka sudėtinga ne tik saugumo, bet ir humanitariniu požiūriu. Nors migrantų srautai sumažėjo, tačiau kiekvienas atvejis reikalauja balanso tarp valstybės saugumo užtikrinimo ir žmogaus teisių apsaugos.
Pasieniečių darbas tapo ne tik sienos apsauga, bet ir sudėtinga misija, reikalaujanti profesionalumo, ištvermės ir žmogiškumo. Nors fizinis barjeras ir technologijos padeda kontroliuoti sienos kirtimus, tačiau svarbiausia išlieka žmonės – pasieniečiai, kurie kasdien budi mūsų valstybės sargyboje, nepriklausomai nuo oro sąlygų ar politinių vėjų.
Baltarusijos režimo organizuojama hibridinė ataka prieš Lietuvą ir kitas ES šalis, prasidėjusi 2021 metais, transformavosi į ilgalaikį iššūkį, reikalaujantį nuolatinio budrumo ir adaptacijos. Tačiau Lietuva įrodė gebanti efektyviai reaguoti į šiuos iššūkius, išlaikydama savo sienas saugias ir kartu nepamindama pamatinių vertybių.