Įtampa pasienyje: 24 migrantai apgręžti per parą
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad per pastarąją parą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo apgręžti 24 neteisėti migrantai. Šis skaičius atspindi nuolatinę pastangą užkirsti kelią neteisėtai migracijai per Lietuvos sieną.
VSAT pareigūnai nuolat stebi situaciją pasienyje ir imasi visų būtinų priemonių, siekdami užtikrinti Lietuvos sienų saugumą. Migrantų srautai iš Baltarusijos į Lietuvą pastaraisiais metais tapo dideliu iššūkiu, todėl Lietuvos valdžios institucijos stiprina sienos apsaugą ir bendradarbiauja su kitomis Europos Sąjungos šalimis, siekdamos efektyviai valdyti migracijos krizę.
Lietuvos pareigūnai taip pat pabrėžia, kad neteisėta migracija kelia grėsmę ne tik šalies saugumui, bet ir pačių migrantų gyvybei, todėl svarbu užtikrinti, kad žmonės nebandytų kirsti sienos nelegaliai. Lietuvos valdžia ragina migrantus naudotis legaliais būdais patekti į šalį ir ieškoti prieglobsčio, jei to reikia.
Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje yra sustiprintos patruliavimo pajėgos, o sienos apsaugos tarnyba nuolat atnaujina savo strategijas, siekdama efektyviai reaguoti į besikeičiančią situaciją.
Hibridinio karo instrumentas
Nuo 2021 m. vasaros, kai Aliaksandro Lukašenkos režimas pradėjo organizuotai gabenti migrantus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių prie ES sienų, Lietuva susidūrė su precedento neturinčiu hibridinio karo išpuoliu. Per 2021 metus į Lietuvą bandė patekti daugiau nei 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų – tai beveik 50 kartų daugiau nei 2020 metais.
Reaguodama į situaciją, Lietuva ėmėsi griežtų priemonių – pradėjo statyti fizinį barjerą pasienyje, kurio ilgis siekia beveik 550 kilometrų, ir įdiegė modernias stebėjimo sistemas. Šiuo metu apie 70% sienos su Baltarusija yra padengta modernia stebėjimo įranga, įskaitant jutiklius, kameras ir dronus.
VSAT atstovas Giedrius Mišutis neseniai pažymėjo, kad migrantų srautai nėra atsitiktiniai: „Matome aiškius įrodymus, kad migrantai yra nukreipiami Baltarusijos pareigūnų, kurie kartais net suteikia įrankius fizinio barjero įveikimui”.
Europos Sąjungos pozicija
Europos Sąjunga oficialiai pripažino, kad Baltarusijos režimas naudoja migrantus kaip hibridinio karo įrankį. 2022 m. ES skyrė papildomą 200 mln. eurų finansavimą išorinių sienų apsaugai stiprinti, iš kurių dalis buvo skirta Lietuvai.
Frontex, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, nuo 2021 m. rugpjūčio Lietuvoje dislokavo papildomus pareigūnus. Šiuo metu Lietuvos pasienyje su Baltarusija tarnauja apie 100 Frontex pareigūnų iš įvairių ES šalių, kurie padeda vykdyti sienos stebėjimą ir patruliavimą.
ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen lankydamasi Vilniuje 2023 m. kovą pabrėžė: „Tai, ką patiria Lietuva, yra išpuolis prieš visą Europos Sąjungą, ir mes stovime petys į petį su Lietuva.”
Tarp saugumo ir humanitarinių aspektų
Nors apgręžimo politika sulaukia kritikos iš žmogaus teisių organizacijų, Lietuva teigia, kad šios priemonės yra būtinos saugumo užtikrinimui. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad „Lietuva visada laikysis tarptautinių įsipareigojimų, tačiau negalime leisti, kad mūsų siena būtų naudojama kaip hibridinio karo įrankis”.
Statistika rodo, kad nuo apgręžimo politikos įvedimo 2021 m. rugpjūtį, iš viso buvo apgręžta daugiau nei 20 tūkst. neteisėtų migrantų. Tuo pačiu metu, Lietuva suteikė prieglobstį daugiau nei 500 asmenų, kurie kreipėsi teisėtais keliais.
Svarbu paminėti, kad dauguma migrantų moka nuo 3000 iki 15000 dolerių Baltarusijos režimo kontroliuojamoms kelionių agentūroms, kurios pažada lengvą kelią į Europos Sąjungą. Dažnai šie žmonės yra apgaunami ir paliekami sudėtingomis sąlygomis pasienyje.
Pasienis kaip geopolitikos laukas
Įtampa Lietuvos-Baltarusijos pasienyje nėra vien migracijos klausimas – tai platesnio geopolitinio konflikto dalis. Lukašenkos režimas, remiamas Rusijos, naudoja migrantus kaip spaudimo priemonę, siekdamas destabilizuoti ES rytinį flangą ir atitraukti dėmesį nuo vidaus problemų.
Migrantų apgręžimai, fiziniai barjerai ir sustiprintos patrulių pajėgos – tai tik ledkalnio viršūnė sudėtingame geopolitiniame žaidime, kuriame Lietuva tapo pirmuoju gynybos ruožu. Kol tarptautinė bendruomenė ieško ilgalaikių sprendimų, pasieniečiai kasdien saugo ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos išorinę sieną nuo hibridinių grėsmių, kurios, deja, neatrodo greitai išnyksiančios.