Migrantų srautų kontrolė: pasieniečiai užkardė tris bandymus kirsti sieną
Per pastarąją parą Lietuvos pasieniečiai neleido į šalį patekti trims migrantams. Šis incidentas yra dalis nuolatinės pastangų užtikrinti Lietuvos sienų saugumą ir kontroliuoti nelegalią migraciją. Pasieniečiai nuolat stebi sienos ruožus, ypač tuos, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl nelegalios migracijos srautų.
Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovų, sulaikyti asmenys bandė kirsti sieną Baltarusijos pasienyje, Varėnos ir Druskininkų rajonuose, kur fiksuojamas didžiausias migracijos aktyvumas. Nuo 2021 m. rugpjūčio, kai Lietuva pradėjo taikyti apgręžimo politiką, jau užfiksuota daugiau nei 20 000 bandymų neteisėtai kirsti valstybės sieną.
Europos migracijos iššūkiai
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, susiduria su iššūkiais, susijusiais su nelegalia migracija, ypač iš Rytų Europos ir Azijos šalių. Siekiant užkirsti kelią nelegaliam sienos kirtimui, pasieniečiai naudoja įvairias technologijas ir bendradarbiauja su kitų šalių tarnybomis.
Migracijos departamento duomenimis, dauguma migrantų, bandančių patekti į Lietuvą, yra iš Irako, Sirijos, Afganistano ir Kongo. Šių žmonių srautus aktyviai skatina Baltarusijos režimas, kuris nuo 2021 m. vasaros naudoja migrantus kaip hibridinio karo įrankį prieš ES šalis.
Sienų stiprinimo priemonės
Šiuo metu Lietuva taip pat stiprina savo sienų apsaugą, diegdama naujas stebėjimo sistemas ir didindama pasieniečių skaičių. Šios priemonės yra skirtos ne tik užkirsti kelią nelegaliai migracijai, bet ir užtikrinti šalies saugumą bei stabilumą.
2023 m. pradžioje Lietuva užbaigė fizinio barjero – 4 metrų aukščio tvoros su spygliuota viela – statybą pasienyje su Baltarusija. Šis barjeras tęsiasi beveik 550 kilometrų ir kainavo apie 152 milijonus eurų. Papildomai diegiama moderni stebėjimo įranga, įskaitant jutiklius, kameras ir dronus, kurie padeda pasieniečiams efektyviau kontroliuoti sienos ruožus.
ES sienos apsaugos agentūra FRONTEX taip pat teikia paramą Lietuvai – šiuo metu šalyje dirba apie 100 FRONTEX pareigūnų, kurie padeda stebėti sieną ir reaguoti į nelegalios migracijos atvejus.
Humanitarinė dimensija
Pasieniečiai taip pat atlieka svarbų vaidmenį humanitarinėje srityje, užtikrindami, kad migrantai, kuriems reikia pagalbos, gautų reikiamą paramą ir būtų tinkamai apgyvendinti. Nepaisant to, pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kad būtų laikomasi įstatymų ir tarptautinių susitarimų, susijusių su sienų kontrole ir migracija.
Šiuo metu Lietuvos migracijos centruose gyvena apie 1 800 migrantų, kuriems suteiktas laikinas prieglobstis arba kurie laukia sprendimo dėl savo statuso. Jiems teikiama medicininė pagalba, maistas ir būtiniausios priemonės. Nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip Raudonasis Kryžius ir Caritas, aktyviai dalyvauja teikiant pagalbą ir psichologinę paramą.
Tarp saugumo ir žmogiškumo: kasdienė pasieniečių realybė
Lietuvos pasieniečių kasdienybė – tai nuolatinis balansavimas tarp griežtos sienų kontrolės ir žmogiškumo principų. Nors trys migrantai, neįleisti per pastarąją parą, gali atrodyti kaip nedidelis skaičius, tačiau tai atspindi platesnį kontekstą – Europos valstybių pastangas išlaikyti sienų vientisumą hibridinio karo sąlygomis.
Migracijos krizė nėra vien Lietuvos problema – tai visos Europos iššūkis, reikalaujantis bendro atsako. Kol politiniai sprendimai formuojami aukščiausiu lygiu, pasieniečiai lieka pirmojoje fronto linijoje, kasdien susidurianti su žmonėmis, ieškančiais geresnio gyvenimo, ir režimais, kurie juos išnaudoja politiniams tikslams.