Pasieniečiai sulaikė 36 neteisėtus migrantus: spaudimas pasienyje neslūgsta
Per pastarąją parą Lietuvos pasieniečiai neleido į šalį patekti 36 neteisėtiems migrantams. Šis skaičius atspindi nuolatinį spaudimą, su kuriuo susiduria Lietuvos sienos apsaugos tarnyba, siekdama užtikrinti valstybės sienų saugumą. Migrantų srautai, bandantys neteisėtai kirsti sieną, išlieka iššūkiu, reikalaujančiu nuolatinio budrumo ir efektyvių priemonių. Lietuvos pasieniečiai, bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, toliau deda pastangas, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai migracijai ir užtikrintas sienų saugumas.
Migracijos tendencijos ir geografija
Daugiausiai bandymų kirsti sieną užfiksuota Varėnos ir Druskininkų pasienio ruožuose, kur per parą sulaikyta atitinkamai 14 ir 11 asmenų. Likę sulaikymai įvyko Šalčininkų ir Ignalinos rajonuose. Pagal VSAT duomenis, dauguma sulaikytųjų – Irako, Sirijos ir Afganistano piliečiai, kurie, manoma, į Baltarusiją atvyko su turistinėmis vizomis.
Šių metų statistika rodo, kad nuo sausio 1 d. Lietuvos pasieniečiai jau sulaikė virš 3200 migrantų, bandžiusių neteisėtai kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną. Tai beveik 30% daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Baltarusijos vaidmuo
Lietuvos žvalgybos tarnybų duomenimis, Baltarusijos pareigūnai aktyviai dalyvauja organizuojant migrantų srautus. Neretai fiksuojami atvejai, kai Baltarusijos uniformuoti asmenys lydi migrantų grupes iki pat sienos ir nurodo vietas, kur bandyti kirsti sieną.
„Turime pakankamai įrodymų, kad tai yra hibridinės atakos dalis, kuri vykdoma koordinuotai,” – neseniai spaudos konferencijoje teigė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Fizinio barjero efektyvumas
2022 metais užbaigtas fizinis barjeras – 4 metrų aukščio tvora su spygliuota viela – padeda kontroliuoti situaciją, tačiau migrantai ieško būdų ją apeiti. Pasieniečiai fiksuoja atvejus, kai naudojamos specialios kopėčios, virvės ar kitos priemonės barjerui įveikti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas pabrėžia, kad fizinis barjeras yra tik viena iš priemonių: „Barjeras sulėtina migrantus, suteikia mums laiko reaguoti, tačiau be modernių stebėjimo sistemų ir pakankamo pareigūnų skaičiaus jis nebūtų efektyvus.”
Sienos apsaugos iššūkiai ir perspektyvos
Pasieniečiai susiduria ne tik su migrantų srautais, bet ir su techniniais bei žmogiškųjų išteklių iššūkiais. Šiuo metu VSAT trūksta apie 200 pareigūnų, o dalį turimos technikos reikia atnaujinti.
Nepaisant sunkumų, Lietuva toliau stiprina sienos apsaugą. Šiais metais planuojama įdiegti papildomas stebėjimo kameras, dronus ir judesio daviklius. Taip pat numatyta skirti papildomą finansavimą pareigūnų darbo sąlygoms gerinti ir naujiems transporto vienetams įsigyti.
Bendradarbiavimas su FRONTEX agentūra taip pat prisideda prie sienos apsaugos – šiuo metu Lietuvoje dirba 18 FRONTEX pareigūnų iš įvairių ES šalių, kurie padeda stebėti ir kontroliuoti pasienio ruožus.
Tarp politikos ir žmogiškumo
Migracijos krizė išlieka ne tik saugumo, bet ir humanitarinis klausimas. Nepaisant griežtos sienos kontrolės, Lietuva laikosi tarptautinių įsipareigojimų ir suteikia galimybę prašyti prieglobsčio teisėtais būdais. Tačiau iššūkis išlieka – kaip suderinti valstybės saugumo interesus su žmogaus teisių apsauga.
Stebint situaciją pasienyje, akivaizdu, kad hibridinis spaudimas neslūgsta ir veikiausiai tęsis artimiausioje ateityje. Lietuvos pasieniečiai lieka pirmojoje gynybos linijoje, saugodami ne tik šalies, bet ir visos Europos Sąjungos išorės sienas. Jų kasdienės pastangos – tai ne tik statistika, bet ir reali apsauga nuo geopolitinių įtampų, kurios vis dažniau pasireiškia per migracijos procesus.