VTEK pradėjo tyrimą dėl Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus galimo viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimo. Tyrimas susijęs su viešai pasirodžiusia informacija apie mero galimai netinkamą elgesį naudojant savivaldybės lėšas.
Pranešama, kad Sinkevičius galėjo naudoti savivaldybės lėšas asmeninėms reikmėms, įskaitant išlaidas, kurios nebuvo tiesiogiai susijusios su jo pareigomis. Ši informacija sukėlė visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą, todėl VTEK nusprendė pradėti tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar buvo pažeisti viešųjų ir privačių interesų derinimo principai.
Tyrimo aplinkybės ir kontekstas
Tyrimas pradėtas gavus anoniminį skundą, kuriame nurodoma, kad meras Mindaugas Sinkevičius galėjo netinkamai naudoti savivaldybės reprezentacines lėšas. Kaip rodo preliminarūs duomenys, klausimai kyla dėl maždaug 3500 eurų vertės išlaidų, padarytų 2022-2023 metų laikotarpiu. Tarp jų – vakarienės restoranuose, kuriose, anot skundo autoriaus, dalyvavo ne tik savivaldybės veiklai svarbūs asmenys, bet ir mero artimieji.
VTEK atstovai teigia, kad tyrimo metu bus siekiama nustatyti, ar Sinkevičius tinkamai deklaravo savo interesus ir ar jo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Jei bus nustatyta, kad meras pažeidė įstatymus, jam gali būti taikomos atitinkamos sankcijos.
Svarbu pažymėti, kad Sinkevičius, buvęs ūkio ministras ir ilgametis Jonavos rajono savivaldybės meras, politikoje veikia jau daugiau nei dešimtmetį. Jis priklauso Lietuvos socialdemokratų partijai ir 2023 metų savivaldos rinkimuose buvo perrinktas meru trečiai kadencijai, surinkęs 54,8% rinkėjų balsų.
Mero pozicija
Mindaugas Sinkevičius, reaguodamas į pradėtą tyrimą, teigia, kad visos išlaidos buvo pagrįstos ir susijusios su jo, kaip mero, pareigų vykdymu. Jis taip pat pabrėžė, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su VTEK ir pateikti visą reikalingą informaciją tyrimui.
„Visada dirbau skaidriai ir sąžiningai. Esu įsitikinęs, kad tyrimas patvirtins mano veiksmų teisėtumą,” – savo socialinio tinklo paskyroje rašė Sinkevičius. Jis taip pat pridūrė, kad visos išlaidos buvo tinkamai dokumentuotos ir patvirtintos savivaldybės administracijos.
Jonavos rajono savivaldybės tarybos opozicijos atstovai tuo tarpu ragina merą laikinai nusišalinti nuo pareigų, kol vyksta tyrimas. Tačiau savivaldybės tarybos dauguma, kurią sudaro socialdemokratai ir jų koalicijos partneriai, tokiam siūlymui nepritaria.
Ankstesni panašūs atvejai
Tai nėra pirmas kartas, kai Lietuvos savivaldybių vadovai susiduria su panašiais kaltinimais. 2021 metais VTEK pripažino, kad Šiaulių miesto meras Artūras Visockas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kai naudojo savivaldybės lėšas asmeninėms kelionėms. Jam buvo skirtas viešas įspėjimas.
2020 metais analogiškus kaltinimus tyrė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kai buvo nagrinėjamas Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio atvejis. Tąkart tyrimas buvo nutrauktas dėl nepakankamų įrodymų.
Skaidrumas kaip demokratijos pamatas
Šis atvejis dar kartą atkreipia dėmesį į viešųjų ir privačių interesų derinimo svarbą bei skaidrumo užtikrinimą viešajame sektoriuje. VTEK tyrimo rezultatai bus svarbūs ne tik Jonavos savivaldybei, bet ir visai Lietuvai, siekiant užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir skaidriai.
Transparency International Lietuvos skyriaus duomenimis, savivaldos institucijų skaidrumo indeksas Lietuvoje pastaraisiais metais gerėja, tačiau vis dar išlieka problemų. 2022 metų ataskaitoje Jonavos rajono savivaldybė užėmė 21 vietą iš 60 savivaldybių pagal skaidrumo rodiklius.
Pilietinės visuomenės atstovai pabrėžia, kad tokie tyrimai yra būtini demokratinėje visuomenėje. „Kiekvienas euras, išleistas iš mokesčių mokėtojų pinigų, turi būti pagrįstas ir tarnauti visuomenės interesams. Politikų atskaitomybė – ne privilegija, o pareiga,” – teigia politologas Mažvydas Jastramskis.
Kai pasitikėjimas sveria daugiau nei eurai
Nepriklausomai nuo tyrimo baigties, šis atvejis jau dabar kelia svarbius klausimus apie politikų atsakomybę ir visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis. Jonavos gyventojams, kaip ir visai Lietuvai, svarbu ne tik tai, ar konkrečios išlaidos buvo teisėtos formaliai, bet ir ar jos atitiko moralines bei etines normas.
Pasitikėjimas išrinktais atstovais – trapus, bet esminis demokratijos elementas. Jį lengva prarasti, bet sunku atgauti. Todėl skaidrumas ir atvirumas turėtų būti ne tik įstatymų reikalavimas, bet ir kasdienė politikų praktika. Galbūt šis tyrimas taps dar vienu žingsniu link brandesnės politinės kultūros, kurioje viešasis interesas visuomet atsiduria pirmoje vietoje.