VTEK pradėjo tyrimą dėl buvusios Lietuvos žirgyno direktorės Dalios Kelmickaitės
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl buvusios Lietuvos žirgyno direktorės Dalios Kelmickaitės galimo interesų konflikto. Tyrimas pradėtas siekiant išsiaiškinti, ar Kelmickaitė, eidama savo pareigas, nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.
VTEK nagrinės, ar Kelmickaitė tinkamai deklaravo savo interesus ir ar jos veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Tyrimo metu bus vertinama, ar ji nepasinaudojo savo pareigomis asmeninei naudai gauti arba artimųjų interesams tenkinti.
Tyrimo aplinkybės ir kontekstas
Dalia Kelmickaitė vadovavo Lietuvos žirgynui nuo 2020 m. iki 2023 m. pabaigos, kai paliko pareigas po kilusių nesutarimų su Žemės ūkio ministerija. Kaip pranešė Delfi portalas, tyrimas inicijuotas gavus skundą iš buvusių žirgyno darbuotojų, kurie nurodė galimus interesų konfliktus, susijusius su žirgyno žemės nuoma ir žirgų priežiūros paslaugomis.
Šaltinių teigimu, vienas iš tyrimo objektų – įtarimai, kad Kelmickaitė galėjo sudaryti palankias sąlygas su ja susijusiems asmenims naudotis žirgyno infrastruktūra ir ištekliais. Taip pat tiriama, ar ji tinkamai deklaravo savo ryšius su privačiomis žirgų sporto organizacijomis, su kuriomis žirgynas turėjo bendradarbiavimo sutarčių.
Žirgyno reikšmė ir veikla
Lietuvos žirgynas, įsikūręs Riešėje, yra viena seniausių ir svarbiausių žirgininkystės institucijų šalyje, siekianti išsaugoti nacionalines žirgų veisles, ypač žemaitukus ir stambiuosius žemaitukus. Žirgynas taip pat atlieka svarbų vaidmenį plėtojant žirgų sportą ir žirgininkystės tradicijas Lietuvoje.
Per pastaruosius metus žirgynas sulaukė nemažai dėmesio dėl vykdomų reformų ir bandymų modernizuoti jo veiklą. Kelmickaitės vadovavimo laikotarpiu buvo pradėti infrastruktūros atnaujinimo darbai, tačiau kartu kilo ir nesutarimų dėl žirgyno turto valdymo bei veiklos prioritetų.
Teisiniai aspektai
Šis tyrimas yra dalis VTEK pastangų užtikrinti, kad viešajame sektoriuje dirbantys asmenys laikytųsi aukštų etikos standartų ir išvengtų interesų konfliktų. Kelmickaitės atvejis bus nagrinėjamas atsižvelgiant į visus surinktus faktus ir įrodymus, o galutiniai sprendimai bus priimti remiantis tyrimo rezultatais.
Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, valstybės tarnautojai ir kiti viešojo sektoriaus darbuotojai privalo deklaruoti savo privačius interesus ir nusišalinti nuo sprendimų, kurie galėtų sukelti interesų konfliktą. Pažeidus šiuos reikalavimus, gali būti taikomos įvairios sankcijos – nuo įspėjimo iki atleidimo iš pareigų.
Kol kas nėra pateikta daugiau detalių apie konkrečius įtarimus ar galimus pažeidimus, tačiau VTEK pabrėžia, kad tyrimas bus atliekamas objektyviai ir nešališkai. Kelmickaitė turės galimybę pateikti savo paaiškinimus ir gynybą tyrimo metu.
Žirgų žingsniai teisingumo kelyje
Lietuvos žirgyno atvejis atskleidžia platesnę problematiką, susijusią su kultūrinio paveldo institucijų valdymu ir skaidrumu. Nepriklausomai nuo tyrimo baigties, ši situacija jau tapo akstinu peržiūrėti žirgyno valdymo modelį ir sustiprinti kontrolės mechanizmus. Žirgininkystės bendruomenė su nerimu laukia tyrimo rezultatų, nes nuo jų priklausys ne tik konkrečių asmenų reputacija, bet ir žirgyno, kaip nacionalinės vertybės, ateitis. Tik užtikrinus skaidrų ir profesionalų valdymą, ši institucija galės toliau puoselėti šimtmečių tradicijas ir išsaugoti unikalų Lietuvos žirgininkystės paveldą ateities kartoms.