Seimo narys Žemaitaitis vėl įkliuvo dėl netikros informacijos apie kriptovaliutas
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis vėl pateko į situaciją, kai pasitikėjo netikra informacija. Šį kartą jis socialiniuose tinkluose pasidalijo laišku, kuris, kaip teigė, buvo gautas iš „Doge” kriptovaliutos atstovų. Laiške buvo teigiama, kad „Doge” planuoja investuoti į Lietuvą ir kurti naujas darbo vietas. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad laiškas buvo suklastotas, o „Doge” atstovai tokios informacijos nepatvirtino.
Tai ne pirmas kartas, kai Žemaitaitis patenka į panašią situaciją. Anksčiau jis jau buvo kritikuotas už tai, kad dalijosi nepatikrinta informacija, kuri vėliau pasirodė esanti klaidinga. Šis incidentas dar kartą iškėlė klausimą apie politikų atsakomybę už skleidžiamą informaciją ir būtinybę tikrinti faktus prieš juos viešinant.
Žemaitaitis atsiprašė už klaidą ir teigė, kad buvo suklaidintas. Jis pažadėjo ateityje būti atsargesnis ir atidžiau tikrinti informaciją, kuria dalijasi su visuomene. Vis dėlto šis įvykis dar kartą parodė, kaip lengva tapti dezinformacijos auka, ypač kai kalbama apie sudėtingas ir greitai besikeičiančias sritis, tokias kaip kriptovaliutos.
Kas yra Dogecoin ir kodėl tai svarbu?
Dogecoin (DOGE) – tai 2013 metais sukurta kriptovaliuta, kuri iš pradžių buvo įkurta kaip pokštas, remiantis populiariu „Doge” memu su Shiba Inu veislės šunimi. Nors pradžioje tai buvo tik juokingas projektas, vėliau jis tapo viena iš žinomiausių kriptovaliutų pasaulyje, ypač po to, kai ją ėmė viešai remti verslininkas Elonas Muskas.
Svarbu pažymėti, kad Dogecoin neturi oficialios organizacijos ar kompanijos, kuri galėtų priimti sprendimus dėl investicijų į konkrečias šalis. Tai decentralizuotas projektas, valdomas bendruomenės, todėl bet koks teiginys apie „oficialų” Dogecoin ketinimą investuoti į Lietuvą turėtų iš karto sukelti įtarimų.
Politiko ankstesnės klaidos
R. Žemaitaitis jau anksčiau buvo patekęs į panašias situacijas. 2021 metais jis dalijosi nepatvirtinta informacija apie COVID-19 vakcinų šalutinius poveikius, kuri vėliau buvo paneigta medicinos ekspertų. 2022 metais politikas platino melagingą informaciją apie tariamai Ukrainoje veikiančias JAV biologinių ginklų laboratorijas, kurią paneigė tiek Ukrainos, tiek JAV oficialūs šaltiniai.
Politologai pastebi, kad tokio pobūdžio klaidos kenkia ne tik pačiam politikui, bet ir mažina pasitikėjimą visa politine sistema. Vilniaus universiteto politologas dr. Mažvydas Jastramskis teigia: „Kai Seimo narys, kuris turėtų būti pavyzdys visuomenei, platina nepatikrintą informaciją, tai prisideda prie bendro nepasitikėjimo institucijomis didėjimo.”
Technologinių žinių stoka politikoje
Šis incidentas atskleidžia ir platesnę problemą – daugeliui politikų trūksta gilesnio supratimo apie naujas technologijas, įskaitant kriptovaliutas ir blokų grandinės (blockchain) technologiją.
Lietuvos blockchain asociacijos vadovas Vytautas Karalevičius komentuoja: „Kriptovaliutų ekosistema yra sudėtinga ir nuolat besikeičianti. Politikams būtina konsultuotis su ekspertais prieš darant viešus pareiškimus šioje srityje, nes klaidinga informacija gali suklaidinti investuotojus ir pakenkti Lietuvos, kaip fintech šalies, reputacijai.”
Informacinis raštingumas digitalizacijos amžiuje
Gyvename laikais, kai dezinformacija plinta žaibišku greičiu, o jos poveikis gali būti milžiniškas. Žemaitaičio atvejis – tik ledkalnio viršūnė platesnėje problemoje. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, auga poreikis gerinti informacinį raštingumą ne tik tarp eilinių piliečių, bet ir tarp sprendimų priėmėjų.
Medijų edukacijos centro duomenimis, net 62% Lietuvos gyventojų bent kartą per mėnesį susiduria su melagingomis naujienomis, o 28% pripažįsta, kad jiems sunku atskirti tikrą informaciją nuo netikros.
Šiame kontekste politikų atsakomybė tampa dar didesnė – jie ne tik patys turi mokėti atpažinti dezinformaciją, bet ir neturėtų prisidėti prie jos platinimo. Ypač kai kalbame apie tokias jautrias sritis kaip investicijos ar naujų darbo vietų kūrimas – viltys, kurias sukelia netikri pažadai, vėliau virsta nusivylimu ne tik konkrečiu politiku, bet ir visa sistema.
Skaitmeninės realybės iššūkiai
Žemaitaičio atvejis puikiai iliustruoja, kaip greitai galima pakliūti į dezinformacijos spąstus šiuolaikiniame pasaulyje. Kai informacija sklinda akimirksniu, o jos tikrinimui laiko lieka vis mažiau, atsiranda erdvė klaidoms ir manipuliacijoms. Ypač pavojinga, kai tokios klaidos daro tie, kurių žodis turi svorį ir pasiekia platesnę auditoriją.
Nors politikas žada būti atsargesnis ateityje, šis incidentas primena, kad skaitmeniniame amžiuje kritinis mąstymas ir faktų tikrinimas nėra prabanga – tai būtinybė. Kaip sakė vienas socialinių tinklų komentatorius: „Prieš spaudžiant ‘dalintis’, reikėtų paspausti ‘patikrinti'”. Paprastas, bet galingas patarimas, kurį vertėtų įsidėmėti ne tik politikams, bet ir kiekvienam iš mūsų.