Seimo narys R. Žemaitaitis vėl tapo dezinformacijos auka
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis vėl pateko į situaciją, kai pasitikėjo netikra informacija. Šį kartą jis socialiniuose tinkluose pasidalijo laišku, kuris, kaip teigė, buvo gautas iš „Doge” kriptovaliutos atstovų. Laiške buvo išreikštas susirūpinimas dėl Lietuvos politikos ir ekonomikos, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šis laiškas buvo suklastotas.
Tai ne pirmas kartas, kai Žemaitaitis tampa dezinformacijos auka. Anksčiau jis jau buvo pasidalijęs netikromis naujienomis, kurios sukėlė diskusijas ir kritiką tiek iš visuomenės, tiek iš kolegų politikų. Šis incidentas dar kartą pabrėžia, kaip svarbu tikrinti informaciją prieš ją skelbiant viešai, ypač kai kalbama apie jautrius politinius ar ekonominius klausimus.
Žemaitaitis atsiprašė už klaidą ir teigė, kad buvo suklaidintas. Jis pažadėjo ateityje būti atsargesnis ir atidžiau tikrinti informaciją, kuria dalijasi su savo sekėjais. Vis dėlto šis įvykis dar kartą primena apie dezinformacijos pavojus ir būtinybę kritiškai vertinti gaunamą informaciją, ypač socialiniuose tinkluose, kur netikros naujienos gali greitai plisti.
Ankstesni incidentai su netikra informacija
Remigijus Žemaitaitis, buvęs partijos „Laisvė ir teisingumas” pirmininkas, anksčiau yra patekęs į panašias situacijas. 2021 metais jis dalijosi melaginga informacija apie COVID-19 vakcinas, teigdamas, kad jos sukelia rimtus šalutinius poveikius, kurių oficialūs šaltiniai nenori pripažinti. Tuomet Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) buvo priversta paneigti šiuos teiginius.
2022 metų vasarį, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Žemaitaitis pasidalijo nepatvirtinta informacija apie tariamai Ukrainos kariuomenės vykdomus nusikaltimus, kuri vėliau buvo identifikuota kaip Rusijos propagandos dalis.
Dogecoin atstovų reakcija
Po šio incidento tikroji Dogecoin bendruomenė oficialiai paneigė bet kokį ryšį su minėtu laišku. Dogecoin fondo narys Jens Wiechers socialiniame tinkle X (buvusiame Twitter) parašė: „Dogecoin fondas neturi jokių politinių interesų Lietuvoje ar kitose šalyse. Mūsų tikslas yra skatinti kriptovaliutos technologijų plėtrą, o ne kištis į suverenių valstybių politiką.”
Šis paneigimas pasirodė praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Žemaitaitis pasidalijo tariamu laišku, kuriame buvo kritikuojama Lietuvos ekonominė politika ir siūloma Dogecoin kaip alternatyva tradicinei finansų sistemai.
Kriptovaliutų bendruomenės reakcija Lietuvoje
Lietuvos kriptovaliutų asociacijos pirmininkas Vytautas Karalevičius komentavo situaciją: „Tokio pobūdžio dezinformacija kenkia ne tik politikams, kurie ja patiki, bet ir visai kriptovaliutų industrijai. Dogecoin, kaip ir kitos kriptovaliutos, neturi centralizuotos valdymo struktūros, kuri galėtų rašyti tokius laiškus politikams.”
Jis pridūrė, kad kriptovaliutų bendruomenė Lietuvoje siekia konstruktyvaus dialogo su valdžios institucijomis ir tokia dezinformacija tik apsunkina šį procesą.
Informacinis raštingumas politikoje
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė dr. Aušra Maslauskaitė pabrėžia, kad politikai turėtų būti ypač atidūs dėl informacijos, kuria dalijasi: „Politikai yra nuomonės formuotojai, todėl jų skleidžiama informacija turi didesnį poveikį nei eilinio piliečio. Tai didina jų atsakomybę tikrinti faktus prieš dalijantis jais viešai.”
Pasak ekspertės, politikų dalijimasis nepatikrinta informacija gali turėti rimtų pasekmių: „Tai ne tik mažina pasitikėjimą pačiu politiku, bet ir prisideda prie bendro visuomenės pasitikėjimo politine sistema mažėjimo.”
Skaitmeninių pėdsakų šešėlyje
Šiandieniniame informacijos amžiuje kiekvienas neatsargus žingsnis internete palieka pėdsaką, kuris gali persekioti ilgai. Remigijaus Žemaitaičio atvejis – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip lengvai galima tapti dezinformacijos auka ir kaip sunku ištaisyti tokias klaidas.
Politikų patikimumas vis dažniau vertinamas ne tik pagal jų politines pozicijas, bet ir pagal gebėjimą atskirti faktus nuo fikcijos. Kiekvienas netikros informacijos pasidalijimas graužia pasitikėjimo pamatus, o pasitikėjimo atstatymas reikalauja kur kas daugiau pastangų nei vienas atsiprašymas.
Galbūt didžiausia šios istorijos pamoka – ne tik politikams, bet ir kiekvienam iš mūsų – kad skaitmeniniame pasaulyje kritinis mąstymas nėra prabanga, o būtinybė. Ir nors klaidos yra neišvengiamos, gebėjimas jas pripažinti ir iš jų mokytis gali būti vertingesnis už bet kokį tariamą neklystamumą.