ES paramos Ukrainos pabėgėliams skandalas Lietuvoje: kas nutiko?
Lietuvoje kilo skandalas dėl Europos Sąjungos paramos, skirtos Ukrainos pabėgėliams, paskirstymo. Žiniasklaida praneša, kad dalis šios paramos galėjo būti suteikta ir agresorių šalių piliečiams. Tai sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir reikalavimus atlikti išsamų tyrimą.
Lietuvos valdžios institucijos teigia, kad parama buvo skirta pagal nustatytas taisykles, tačiau pripažįsta, kad galėjo įvykti klaidų. Šiuo metu vyksta tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip buvo paskirstytos lėšos ir ar jos tikrai pasiekė tuos, kuriems buvo skirtos.
Skandalo detalės ir aplinkybės
Skandalas prasidėjo, kai keli žurnalistai iš portalo 15min.lt atliko tyrimą ir nustatė, kad dalis ES lėšų, skirtų Ukrainos karo pabėgėliams, buvo panaudota Rusijos ir Baltarusijos piliečių poreikiams tenkinti. Tyrimo duomenimis, maždaug 1,2 mln. eurų iš bendros 15 milijonų eurų paramos galėjo būti panaudota ne pagal paskirtį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakinga už paramos paskirstymą, praėjusią savaitę sušaukė skubų posėdį. Ministrė Monika Navickienė pripažino, kad sistema turėjo spragų: „Turime pripažinti, kad kontrolės mechanizmai neveikė taip, kaip turėjo. Tai neatleistina klaida, kurią privalome ištaisyti.”
ES reakcija ir galimos pasekmės
Europos Komisija jau pareikalavo Lietuvos pateikti išsamią ataskaitą apie paramos panaudojimą. EK atstovas Balduinas Rossi pabrėžė, kad „ES parama turi pasiekti tuos, kuriems ji skirta, o bet koks netinkamas lėšų panaudojimas yra nepriimtinas”.
Jei tyrimas patvirtins pažeidimus, Lietuvai gali tekti grąžinti dalį gautų lėšų, o tai sukeltų ne tik finansinių, bet ir reputacinių nuostolių. Europos Parlamentas svarsto galimybę įtraukti šį klausimą į artimiausio posėdžio darbotvarkę.
Ukrainos pabėgėlių situacija Lietuvoje
Nuo karo pradžios 2022 m. vasarį, Lietuva priėmė daugiau nei 80 000 ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos agresijos. Daugeliui jų ES parama yra gyvybiškai svarbi.
Ukrainietė Olena, gyvenanti Vilniuje jau pusantrų metų, pasakoja: „Kai atvykau, neturėjau nieko – nei pinigų, nei drabužių, tik dokumentus. Parama padėjo man išgyventi pirmuosius mėnesius, kol radau darbą. Jei kas nors šias lėšas naudoja neteisėtai – tai tiesiog žiauru.”
Tuo tarpu Lietuvos ukrainiečių bendruomenės vadovas Vitalijus Satanovskis ragina neskubėti su išvadomis: „Reikia išsiaiškinti visas aplinkybes. Tačiau akivaizdu, kad sistema turi būti tobulinama, kad parama pasiektų tuos, kuriems ji iš tiesų reikalinga.”
Skaidrumo link: ko išmokome?
Šis skandalas atskleidė ne tik paramos paskirstymo spragas, bet ir platesnę problemą – poreikį tobulinti pabėgėlių registracijos ir identifikavimo sistemas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad „tai ne tik finansinis, bet ir nacionalinio saugumo klausimas – turime žinoti, kas ir kodėl gauna paramą mūsų šalyje”.
Skandalas paskatino diskusiją apie tai, kaip Lietuva turėtų reformuoti savo paramos sistemas. Ekspertai siūlo įdiegti skaitmenines identifikavimo priemones, reguliariai audituoti paramos gavėjų sąrašus ir sukurti viešą duomenų bazę, kurioje būtų matoma, kaip ir kam paskirstomos lėšos.
Galbūt šis nemalonus incidentas taps postūmiu sukurti skaidresnę ir efektyvesnę paramos sistemą – ne tik ukrainiečiams, bet ir visiems, kam jos reikia. Tik tada galėsime būti tikri, kad mūsų geranoriškumas ir solidarumas pasiekia tuos, kuriems to labiausiai reikia.