Lietuvoje pastaraisiais metais buvo investuota milijonai eurų į naujų kelių tiesimą ir senų rekonstrukciją. Tačiau vis dažniau pasigirsta skundai dėl prastos jų kokybės. Kodėl taip nutinka ir kas už tai atsakingas?
Pirmiausia, reikia atkreipti dėmesį į projektavimo etapus. Dažnai projektai rengiami skubotai, neatsižvelgiant į vietos geologines sąlygas ar klimato pokyčius. Tai lemia, kad keliai nėra tinkamai pritaikyti vietos sąlygoms, o tai gali sukelti jų greitą nusidėvėjimą.
Antra, statybos darbų kokybė. Nors konkursus laimi įmonės, siūlančios mažiausią kainą, tai dažnai reiškia, kad taupoma medžiagų ir darbo sąnaudų sąskaita. Dėl to naudojamos pigesnės ir mažiau patvarios medžiagos, o darbai atliekami ne taip kruopščiai, kaip turėtų būti.
Trečia, priežiūros trūkumas. Net ir gerai nutiestas kelias reikalauja nuolatinės priežiūros. Lietuvoje dažnai trūksta lėšų ar dėmesio šiam aspektui, todėl keliai greitai praranda savo kokybę.
Galiausiai, atsakomybės klausimas. Dažnai nėra aišku, kas turėtų prisiimti atsakomybę už prastą kelių būklę. Tai gali būti tiek projektavimo, tiek statybos įmonės, tiek ir valstybinės institucijos, kurios nepakankamai kontroliuoja procesus.
Norint išspręsti šias problemas, būtina užtikrinti griežtesnę kontrolę visais kelio tiesimo etapais, nuo projektavimo iki priežiūros. Taip pat svarbu skatinti atsakingą požiūrį į viešųjų pirkimų procesus, kad būtų užtikrinta ne tik mažiausia kaina, bet ir aukščiausia kokybė. Tik taip galima tikėtis, kad nauji keliai tarnaus ilgai ir patikimai.