Kai ekranas tampa spąstais
Kiekvieną dieną Lietuvoje kelios dešimtys žmonių praranda pinigus dėl internetinių sukčių. Ne dėl to, kad jie kvaili ar neišsilavinę – dažnai kaip tik priešingai. Sukčiai šiandien dirba profesionaliai, sistemingai, su scenarijais, psichologiniais triukais ir technologijomis, kurių daugelis iš mūsų net neįsivaizduoja. Ir jei manote, kad jus tai tikrai nepalies – būtent tai ir yra pavojingiausia mintis.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, internetinio sukčiavimo atvejų skaičius kasmet auga. 2023 metais užfiksuota per 8 000 nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimu elektroninėje erdvėje, tačiau tikrasis skaičius yra gerokai didesnis – daugelis nukentėjusiųjų tiesiog nesiskundžia, nes gėdijasi arba mano, kad tai beprasmiška.
Šiame straipsnyje kalbame apie tai, kaip sukčiai veikia, kokios schemos šiandien labiausiai paplitusios, ir svarbiausia – ką galite padaryti, kad netaptumėte kita auka.
Kaip atrodo šiuolaikinis sukčius
Užmirškit vaizdą iš senų filmų – apgaviko su portfeliu ir slidžia šypsena. Šiuolaikinis internetinis sukčius dažnai sėdi prie kompiuterio kažkur Rytų Europoje, Afrikoje ar Azijoje, turi scenarijų, kurį tobulino mėnesius, ir vienu metu „dirba” su šimtais potencialių aukų. Jis žino, kaip žmonės reaguoja į skubą, baimę, godumą ar simpatiją. Ir jis tuo naudojasi.
Svarbu suprasti vieną dalyką: sukčiavimas internete nėra atsitiktinis. Tai organizuotas verslas su hierarchija, darbo pasidalijumu ir net „klientų aptarnavimo” standartais. Vieni žmonės renka duomenis, kiti kuria netikrus profilius, treti veda pokalbius, ketvirti atlieka finansines operacijas. Tai ne vienas žmogus – tai sistema.
Lietuviai ypač dažnai susiduria su sukčiais, kurie kalba rusiškai arba lenkiškai ir naudoja automatinio vertimo įrankius, todėl jų lietuviški pranešimai kartais atrodo šiek tiek keistai. Tačiau tai nebūtinai išduoda juos – daugelis aukų tiesiog nekreipia dėmesio į kalbos klaidas, ypač kai emocinis spaudimas yra didelis.
Populiariausios schemos, kurios veikia ir šiandien
Sukčiavimo metodų yra dešimtys, bet keletas iš jų šiuo metu ypač aktyviai naudojami Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.
Apsimetimas bankais ir valstybinėmis institucijomis. Skambina „banko darbuotojas” ir praneša, kad jūsų sąskaitoje pastebėta įtartina veikla. Jis žino jūsų vardą, galbūt net dalį kortelės numerio. Prašo patvirtinti duomenis arba pervesti pinigus į „saugią sąskaitą”. Tai viena labiausiai paplitusių schemų – ir ji veikia, nes sukelia momentinę paniką. Kai žmogus išsigąsta, kritinis mąstymas išsijungia.
Netikri skelbimai ir pardavimai. Skelbimų portaluose atsiranda pasiūlymai, kurie atrodo puikiai – automobilis už pusę rinkos kainos, iPhone už 200 eurų, butas nuomai be komisinių. Pirkėjas sumoka avansą arba visą sumą, o „pardavėjas” dingsta. Arba atvirkščiai – pardavėjas sulaukia pirkėjo, kuris „atsitiktinai” permoka ir prašo grąžinti skirtumą.
Romantinis sukčiavimas. Tai ilgalaikė schema, kuri gali trukti mėnesius. Sukčius sukuria patrauklų profilį socialiniame tinkle ar pažinčių platformoje, užmezga ryšį, kuria artimą santykį – ir tada prašo pinigų. Dažniausiai – „skubiai”, dėl medicininės pagalbos, kelionės bilietų ar verslo problemos. Šios schemos aukos dažnai būna vyresnio amžiaus, vieniši žmonės, kurie tikrai tikėjo, kad rado draugą ar partnerį.
Investiciniai sukčiai. Siūloma investuoti į kriptovaliutas, akcijas ar kokią nors „unikalią galimybę” su garantuota grąža. Iš pradžių viskas atrodo gerai – netgi galite „pasiimti” nedidelę sumą, kad įsitikintumėte. Tai tik viliojimas. Kai investuojate daugiau, platforma dingsta arba ima reikalauti papildomų mokesčių, kad „atblokuotų” jūsų lėšas.
Phishing el. laiškai ir SMS. Gaunate žinutę iš „Lietuvos pašto”, „SEB banko” ar „Sodros” su nuoroda, kuri atrodo tikra, bet veda į netikrą puslapį. Ten įvedate savo prisijungimo duomenis – ir jie iš karto atsiduria sukčių rankose.
Psichologija, kuria remiasi apgavikai
Kodėl žmonės pasiduoda? Tai ne naivumas – tai žmogiška psichologija, kurią sukčiai išnaudoja labai tiksliai.
Pirmiausia – skuba. „Turite atsakyti per 10 minučių, kitaip sąskaita bus užblokuota.” Skuba išjungia racionalų mąstymą. Kai spaudžia laikas, mes netikriname, neklausiam, tiesiog reaguojame.
Antra – autoritetas. Kai skambina „banko saugumo skyriaus vadovas” arba „policijos pareigūnas”, daugelis iš mūsų automatiškai pradeda paklusti. Mes esame išmokyti gerbti autoritetą, ir sukčiai tai žino.
Trečia – baimė ir grėsmė. „Jūsų sąskaita bus užšaldyta”, „jums gresia baudžiamoji atsakomybė”, „jūsų kompiuteris užkrėstas”. Baimė – vienas efektyviausių instrumentų, nes ji verčia veikti impulsyviai.
Ketvirta – godumas. Tai ne gėdingas jausmas – tai žmogiška savybė. Kai kažkas siūlo puikų sandorį, mes norime tuo tikėti. Sukčiai tai žino ir kuria pasiūlymus, kurie atrodo per gerai, kad būtų tiesa – nes jie ir yra per geri, kad būtų tiesa.
Penkta – empatija ir ryšys. Romantiniai sukčiai ir tie, kurie apsimeta bėdoje esančiais draugais, naudoja mūsų norą padėti. Tai labai žmogiška – ir labai lengvai išnaudojama.
Ką daryti, jei jau tapote auka
Pirmas ir svarbiausias dalykas – nesigėdykite ir nedelskite. Kiekviena minutė svarbi, ypač kai kalbama apie finansinius nuostolius.
Jei pervedėte pinigus – nedelsiant skambinkite į savo banką. Daugelis bankų turi galimybę sustabdyti arba atšaukti pervedimą, jei kreipiatės pakankamai greitai. Pasakykite, kad tapote sukčiavimo auka – bankai turi specialias procedūras tokiems atvejams.
Jei atskleidėte prisijungimo duomenis – iš karto keiskite slaptažodžius. Visus. Ypač jei naudojate tą patį slaptažodį keliose vietose (o daugelis taip daro). Įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą, jei dar to nepadarėte.
Kreipkitės į Lietuvos policiją – galite pateikti pranešimą internetu per e.policija.lt arba atvykti į artimiausią komisariatą. Taip pat galite kreiptis į Lietuvos banką, jei sukčiavimas susijęs su finansinėmis paslaugomis.
Jei sukčiai gavo prieigą prie jūsų el. pašto ar socialinių tinklų paskyrų – informuokite savo kontaktus. Sukčiai dažnai naudoja pavogtus profilius, kad apgautų aukos draugus ir šeimą.
Ir dar vienas dalykas – pasidalinkite savo patirtimi. Ne dėl to, kad reikia viešai plakti save, o dėl to, kad kiti žmonės gali išvengti tos pačios klaidos. Sukčiai klesti todėl, kad aukos tyli.
Kaip apsisaugoti – konkrečiai ir praktiškai
Teoriniai patarimai „būkite atsargūs” nieko nereiškia. Štai kas iš tikrųjų veikia:
Įdiekite dviejų veiksnių autentifikavimą visur, kur tik galima – el. pašte, bankininkystėje, socialiniuose tinkluose. Net jei sukčius sužinos jūsų slaptažodį, be antrojo patvirtinimo jis negalės prisijungti.
Niekada neperveskite pinigų skubant. Jei kas nors skambina ir sako, kad turite veikti dabar pat – tai beveik garantuotai sukčius. Tikras bankas, tikra policija, tikra institucija visada duos laiko patikrinti informaciją. Padėkite ragelį ir patys perskambinkite oficialiu numeriu, kurį rasite institucijos svetainėje.
Tikrinkite nuorodas prieš spausdami. Užveskite pelę ant nuorodos ir pažiūrėkite, kur ji iš tikrųjų veda. Jei adresas atrodo keistai – pvz., „seb-bankas.lt” vietoj „seb.lt” – tai sukčių puslapis.
Naudokite skirtingus slaptažodžius skirtingoms paskyroms. Žinau, tai nepatogu. Bet jei sukčiai gauna vieną slaptažodį ir jis tinka visur – jūs prarandate viską. Naudokite slaptažodžių tvarkyklę – „Bitwarden” yra nemokama ir patikima.
Kalbėkite su šeima. Vyresnio amžiaus tėvai ir seneliai ypač pažeidžiami – ne dėl to, kad jie kvaili, o dėl to, kad jie mažiau susipažinę su šiomis schemomis. Papasakokite jiems apie sukčiavimą. Konkrečiai, su pavyzdžiais.
Jei kažkas skamba per gerai – tai sukčius. Automobilis už 500 eurų, investicija su 30% mėnesine grąža, laimėjimas loterijoje, kurioje nedalyvavote. Tokių dalykų tiesiog nebūna.
Valstybė kovoja – bet ar pakankamai?
Lietuvos policija ir Lietuvos bankas reguliariai skelbia įspėjimus apie naujus sukčiavimo metodus. Veikia specialios darbo grupės, bendradarbiaujama su Europolu ir kitų šalių teisėsaugos institucijomis. Tačiau problema ta, kad sukčiai dažnai veikia iš šalių, su kuriomis teisinė pagalba yra ribota arba jos iš viso nėra.
Bankai taip pat daro daugiau – įdiegtos sistemos, kurios automatiškai aptinka įtartinus pervedimus, skambina klientams prieš atliekant didelę operaciją. Tačiau ir sukčiai prisitaiko – jie išmoko instruktuoti aukas, ką sakyti bankui, kad pervedimas būtų patvirtintas.
Europos Sąjungos lygmeniu priimtos direktyvos, kurios įpareigoja bankus geriau apsaugoti klientus ir tam tikrais atvejais kompensuoti nuostolius dėl sukčiavimo. Lietuva šias direktyvas įgyvendina, tačiau praktika rodo, kad gauti kompensaciją vis dar nėra lengva – reikia įrodyti, kad pats klientas nebuvo neatsargus.
Edukacija – tai, ko labiausiai trūksta. Mokyklose apie kibernetinį saugumą kalbama mažai, o vyresnio amžiaus žmonėms skirtos programos yra fragmentiškos. Tuo tarpu sukčiai nuolat tobulina savo metodus ir prisitaiko prie naujų technologijų greičiau, nei valstybė spėja reaguoti.
Gyvenimas su budria galva – tai ne paranoija
Galiausiai norisi pasakyti štai ką: būti atsargiam internete nereiškia tapti paranojišku ar nustoti pasitikėti žmonėmis. Tai tiesiog reiškia žinoti, kaip veikia šis pasaulis – ir veikti atitinkamai.
Mes užrakname duris išeidami iš namų. Mes nepasirašome dokumentų jų neperskaitę. Mes neduodame nepažįstamiems savo banko kortelės. Tai ne baimė – tai elementari apdairumas. Internete reikia to paties.
Sukčiavimas internete nėra problema, kuri išnyks savaime. Kol žmonės turi pinigų, o internetas suteikia galimybę veikti anonimiškai ir per didelius atstumus, sukčiai dirbs. Klausimas tik toks – ar jūs būsite tas, kuris atpažins schemą laiku, ar tas, kuris po to pasakos apie tai draugams kaip įspėjimą kitiems.
Pasidalinkite šiuo straipsniu su tais, kuriems tai gali būti svarbu. Pakalbėkite su tėvais. Paklausite savo vaikų, ką jie žino apie internetinį saugumą. Nes geriausias ginklas prieš sukčius – tai informuotas žmogus, kuris žino, ko tikėtis, ir neskuba priimti sprendimų, kai kažkas bando jį priversti tai daryti.