Prieš kelerius metus atpažinti melagingą naujieną buvo palyginti paprasta – pakakdavo pažiūrėti, kas yra straipsnio autorius, kokiame portale jis publikuotas, ar cituojami šaltiniai atrodo patikimai. Šiandien situacija pasikeitė iš esmės. Dirbtinis intelektas moka sukurti tekstą, kuris skamba profesionaliai, gramatiškai taisyklingai ir net emociškai įtaigiai, tačiau po tuo tekstu gali nebūti nė kruopelės tikrovės. Ir kadangi tokių tekstų kasdien daugėja, verta žinoti bent keletą požymių, pagal kuriuos galima susigaudyti, ar skaitote žmogaus parašytą naujieną, ar mašinos sukurptą imitaciją.
Per daug „tobulas“ sakinių ritmas
Vienas iš pirmų dalykų, kurį pastebi žmonės, dažnai skaitantys žinias, – tekstas skamba pernelyg tolygiai. Sakiniai panašaus ilgio, mintys dėstomos be jokių nukrypimų, be tos natūralios netvarkos, kuri būdinga žmogaus rašymui. Žurnalistai, net ir labai patyrę, retai rašo taip vienodai – jie turi savo balsą, savitą ritmą, kartais net nedidelių netikslumų, kurie tekstui suteikia gyvumo. Kai skaitote naujieną ir jaučiate, kad kiekvienas sakinys tarsi ištraukos iš vadovėlio, verta sustoti ir pagalvoti.
Faktai be konteksto ar šaltinių
Dirbtinis intelektas puikiai moka generuoti skaičius, datas, pavadinimus – bet ne visada juos teisingai susieti su realybe. Dažnai tokiuose tekstuose pasitaiko tvirtinimų, kurie skamba įtikinamai, tačiau nėra pagrįsti jokiu konkrečiu šaltiniu. Parašoma „ekspertai teigia“ arba „tyrimai rodo“, bet nenurodoma, kas tie ekspertai ir kokie tyrimai. Tikra žurnalistika beveik visada remiasi patikrinamais šaltiniais – interviu, oficialiais dokumentais, konkrečiomis institucijomis.
Emocinis tonas be aiškios pozicijos
Įdomu tai, kad DI sukurti tekstai dažnai bando skambėti emocingai, tačiau tuo pačiu metu vengia aiškios nuomonės ar konkretaus vertinimo. Susidaro įspūdis, kad tekstas nori sujaudinti, bet nenori nieko konkrečiai pasakyti. Tai savotiškas balansavimas ant plauko – jausmingi žodžiai, bet tuščia esmė. Žmogus rašantis apie tikrą įvykį paprastai turi bent minimalią poziciją ar interpretaciją, net jei stengiasi būti objektyvus.
Pasikartojančios frazės ir struktūros
Jei skaitote kelis straipsnius iš to paties šaltinio ir pastebite, kad jie visi pradedami panašiai arba baigiami identiška fraze – tai gali būti signalas. Dirbtinis intelektas turi tam tikrus mėgstamus šablonus, kuriuos naudoja pakartotinai, nes jie statistiškai dažnai pasitaiko mokymosi duomenyse. Žmogus rašytojas taip pat turi savo įpročius, bet jie retai būna tokie mechaniški.
Vaizdo ir teksto neatitikimas
Kartais naujienoje naudojama iliustracija arba nuotrauka niekaip nesusijusi su aprašomu įvykiu, arba atrodo per daug „tobula“, kad būtų tikra. Dirbtinio intelekto generuotos nuotraukos dažnai turi keistų detalių – neproporcingus pirštus, nelogišką foną, per daug simetrišką veidą. Jei straipsnis kalba apie konkretų žmogų ar vietą, o vaizdas atrodo dirbtinai gražus arba neaiškus, verta patikrinti šaltinį.
Nėra autoriaus arba jis neaiškus
Tikri žurnalistai paprastai pasirašo savo darbus, turi profilį redakcijoje, viešą veiklos istoriją. Kai straipsnis publikuojamas be jokio autoriaus vardo arba su akivaizdžiai sugalvotu pseudonimu, kurio negalima susieti su jokia realia asmenybe, tai jau savaime kelia klausimų. Žinoma, anonimiškumas pats savaime nereiškia melo, bet kartu su kitais požymiais jis sustiprina abejones.
Per greitas reagavimas į aktualijas
Dirbtinio intelekto sukurtos naujienos kartais pasirodo neįtikėtinai greitai po įvykio – greičiau, nei realiai spėtų surinkti informaciją, susisiekti su liudininkais ar patikrinti faktus žmogus. Jei straipsnis apie sudėtingą, daugiasluoksnį įvykį atsiranda per kelias minutes ir jau turi „išsamią analizę“, verta sustoti ir palaukti, kol informaciją patvirtins keli nepriklausomi šaltiniai.
Ką su visu tuo daryti kasdien
Šie požymiai nėra absoliutus receptas, kuris garantuotai atskirs tikrą naujieną nuo dirbtinai sukurtos – technologijos tobulėja greičiau, nei spėjame prie jų priprasti, ir po metų šis sąrašas gali atrodyti pasenęs. Bet įprotis skaityti atidžiau, tikrinti šaltinius, žiūrėti, kas parašė tekstą ir ar jis atlaiko paprastą klausimą „iš kur tai žinoma“ – tai įgūdis, kuris neišnyks, kad ir kaip pasikeistų technologijos. Galiausiai kritinis mąstymas lieka geriausiu filtru, koks tik egzistuoja, o dirbtinis intelektas, kad ir koks įtikinamas, kol kas nemoka jo pakeisti.