Baltijos jūra virsta NATO karo teatru
Pastarąsias savaites Baltijos jūroje vyksta tokio masto karinės pratybos, kokių regione nebuvo matyta nuo pat Šaltojo karo laikų. NATO karo laivai, naikintuvai ir tūkstančiai karių dalyvauja pratybose, kurios turėtų parodyti Aljanso pasiryžimą ginti kiekvieną savo narę. Kai kurie ekspertai šias pratybas vadina tiesiog įspūdingomis, kiti – būtinu atsakymu į pasikeitusią saugumo situaciją regione.
Baltijos jūra, kuri dar prieš kelerius metus buvo laikoma santykinai ramu vandenynu, dabar tapo viena iš karščiausių geopolitinių įtampos zonų Europoje. Rusijos agresija prieš Ukrainą, Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO, incidentai su povandeniniais kabeliais – visa tai paskatino Aljansą stiprinti savo buvimą šiame regione. Ir ne tik simboliškai – kalbame apie dešimtis karo laivų, šimtus orlaivių ir tikrai rimtą karinę galią.
Kas dalyvauja ir kiek jų iš tikrųjų yra
Skaičiai tikrai verčia sunerimti bet kurį potencialų priešininką. Pratybose dalyvauja per 20 NATO šalių, o bendras karių skaičius viršija 25 tūkstančius. Baltijos jūroje šiuo metu plaukioja apie 50 karo laivų – nuo nedidelių patrulinių katerių iki galingų fregų ir naikintuvų. Ore – dešimtys naikintuvų, sraigtasparnių ir žvalgybos lėktuvų.
Lietuvos pajūryje galima pamatyti ne tik mūsų kaimynų latvių ar estų laivus, bet ir Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Danijos karo techniką. Ypač įspūdingas yra amerikiečių naikintuvas USS Gravely, kuris gali nešti dešimtis sparnuotųjų raketų ir turi pažangiausias pasaulyje priešraketinės gynybos sistemas. Britų fregata HMS Westminster irgi nėra paprastas laivas – tai vienas moderniausių Karališkojo laivyno vienetų.
Vokiečiai atsiuntė savo fregatą Baden-Württemberg, danai – kelias patrulines valtis, o lenkų laivynas demonstruoja savo naujausius įsigijimus. Net ir Nyderlandai, kurie geografiškai nėra tokie arti Baltijos jūros, atsiuntė savo karo laivą. Tai rodo, kad visas Aljansas supranta regiono svarbą.
Kodėl dabar ir kodėl tiek daug
Atsakymas į šį klausimą yra gana paprastas, nors ir nemalonu jį pripažinti – saugumo situacija Baltijos regione per pastaruosius metus pasikeitė kardinaliai. Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad agresija Europoje nėra praeities reliktas, o visai reali grėsmė. Baltijos šalys, būdamos NATO narės, bet kartu ir buvusios sovietinės okupacijos aukos, supranta šią grėsmę geriau nei kas kitas.
Dar vienas svarbus faktorius – incidentai su povandeniniais kabeliais ir dujotiekiais Baltijos jūroje. Praėjusiais metais buvo pažeisti keli svarbūs duomenų perdavimo kabeliai, o dar anksčiau – susprogdintas Nord Stream dujotiekis. Nors tyrimai dar vyksta, akivaizdu, kad Baltijos jūros dugnas tapo hibridinių atakų objektu. NATO pratybos – tai ir atsakas į šias grėsmes, demonstracija, kad Aljansas gali greitai reaguoti į bet kokius incidentus.
Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO irgi pakeitė žaidimo taisykles. Dabar beveik visa Baltijos jūra yra apsupama NATO šalių – išskyrus Rusijos Kaliningrado sritį ir Sankt Peterburgo regioną. Tai reiškia, kad Aljansas gali daug efektyviau kontroliuoti šį vandens baseiną ir reaguoti į bet kokius saugumo iššūkius.
Ką pratybose iš tikrųjų daro
Nereikia galvoti, kad karo laivai tiesiog plaukioja ratu ir mojuoja vėliavomis. Pratybų programa yra labai intensyvi ir apima daugybę skirtingų scenarijų. Vienas pagrindinių – tai priešlaivinė gynyba, kai treniruojamasi, kaip atremti galimą priešo laivyno ataką. Naudojamos ir tikros raketos (žinoma, pratybinės), ir tikri taikiniai.
Kitas svarbus elementas – minų paieška ir neutralizavimas. Baltijos jūros dugne dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų yra tūkstančiai minų, o naujos gali būti išdėstytos bet kuriuo metu. NATO laivai treniruojasi, kaip greitai aptikti ir neutralizuoti šias grėsmes. Naudojami modernūs povandeniniai dronai, sonarai ir kita pažangi technika.
Oro gynyba – dar viena svarbi pratybų dalis. Laivai treniruojasi, kaip atremti atakas iš oro, kaip numušti priešo raketas ar dronus. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad Rusija Kaliningrade turi nemažai raketų sistemų, galinčių pasiekti bet kurį Baltijos jūros tašką.
Negalima pamiršti ir desanto operacijų treniruočių. Nors niekas viešai nekalba apie konkrečius scenarijus, akivaizdu, kad NATO laivai treniruojasi, kaip greitai išlaipinti karius į krantą, kaip aprūpinti juos ginklais ir amunicija. Lietuvos pajūryje tokios pratybos vyksta reguliariai – galima pamatyti, kaip desantiniai laivai priartėja prie kranto ir išleidžia šarvuotąją techniką.
Kaip reaguoja vietos gyventojai ir žvejai
Klaipėdos ir kitų pajūrio miestų gyventojai jau priprato prie padažnėjusio karo laivų judėjimo. Kai kurie net džiaugiasi – juk tai reiškia, kad esame saugūs, kad NATO nepalieka mūsų vienų. Kiti žiūri skeptiškiau, prisimindami, kad didelė karinė technika visada reiškia ir dideles įtampas.
Žvejams pratybos sukelia nemažai nepatogumų. Kai kurios Baltijos jūros zonos būna uždaromos savaitėms, o tai reiškia prarastą pelną. Tiesa, NATO stengiasi kompensuoti nuostolius ir iš anksto informuoja apie planuojamas pratybas. Bet vis tiek – žvejams tai papildomas galvos skausmas.
Įdomu tai, kad turistai į Klaipėdą dabar atvyksta ne tik pajūrio, bet ir karo laivų pažiūrėti. Kai uoste stovi didelis amerikiečių ar britų naikintuvas, žmonės plūsta fotografuotis ir stebėtis. Kai kurie vietos verslininkai netgi juokauja, kad NATO pratybos – tai geriausia reklama turizmui.
Rusijos reakcija ir propagandos mašina
Maskva, žinoma, į NATO pratybas reaguoja labai nervingai. Rusijos užsienio reikalų ministerija jau suspėjo išleisti keliolika pareiškimų, kuriuose pratybos vadinamos „provokacija” ir „grėsme regioniniam saugumui”. Tai, žinoma, yra absurdiška, atsižvelgiant į tai, kad pati Rusija Kaliningrade laiko vieną didžiausių karinių bazių Europoje.
Rusijos valstybinė žiniasklaida transliuoja reportažus, kuriuose NATO pratybos pateikiamos kaip pasirengimas agresijai prieš Rusiją. Rodomi interviu su „ekspertais”, kurie tvirtina, kad Vakarai planuoja užpulti Kaliningradą ar net Sankt Peterburgą. Žinoma, visa tai neturi nieko bendra su tikrove – NATO pratybos yra grynai gynybinio pobūdžio.
Įdomu tai, kad Rusija pati organizuoja savo pratybas Baltijos jūroje, tik daug mažesnio masto. Kaliningrado bazėje dislokuoti laivai irgi išplaukia į jūrą, bet jų skaičius ir galimybės nė iš tolo neprilygsta NATO jėgoms. Tai tik parodo, kaip pasikeitė jėgų balansas regione po Suomijos ir Švedijos įstojimo į Aljansą.
Technologijos, kurios stebina net specialistus
Šių pratybų metu demonstruojamos tokios technologijos, apie kurias dar prieš dešimtmetį galėjome tik skaityti fantastiniuose romanuose. Pavyzdžiui, povandeniniai dronai, kurie gali autonomiškai ieškoti minų ir kitų grėsmių jūros dugne. Jie gali dirbti kelias dienas be žmogaus įsikišimo, perduodami duomenis į laivą realiu laiku.
Oro gynybos sistemos taip pat stebina savo galimybėmis. Modernūs NATO laivai gali vienu metu sekti dešimtis taikinių ir numušti kelias raketas tuo pačiu metu. Jų radarai mato taip toli, kad gali aptikti net nedidelius dronus už šimtų kilometrų. O priešraketinės gynybos sistemos gali numušti net hipergarsines raketas, kuriomis taip didžiuojasi Rusija.
Kibernetinis saugumas – dar viena sritis, kuri pratybų metu yra intensyviai treniruojama. Visi laivai yra nuolat atakuojami simuliuotomis kibernetinėmis atakomis, o įgulos turi mokėti greitai reaguoti ir apsiginti. Tai ypač svarbu, nes šiuolaikinis karas vyksta ne tik fizinėje, bet ir skaitmeninėje erdvėje.
Ką tai reiškia Lietuvai ir regiono saugumui
Lietuvai tokio masto NATO pratybos yra neįkainojamos. Pirma, jos parodo, kad esame ne vieni, kad Aljansas tikrai yra pasiruošęs ginti kiekvieną savo narę. Antra, mūsų kariai gauna unikalią galimybę treniruotis kartu su patyrusiausiais pasaulio profesionalais, mokytis iš jų, perimti patirtį.
Trečia, ir gal svarbiausia – tokios pratybos atgraso potencialius agresorius. Kai Rusija mato, kokia galinga yra NATO karinė mašina, kai supranta, kad bet kokia agresija prieš Baltijos šalis reikštų karą su visu Aljansu, tai verčia pagalvoti dukart. Tai nėra tik teorija – istorija rodo, kad stipri gynyba yra geriausia prevencija prieš karą.
Ekonominiu požiūriu pratybos taip pat naudingos. NATO kariai leidžia pinigus Lietuvoje – apsistoja viešbučiuose, valgo restoranuose, perka suvenyrus. Tai nėra milžiniškos sumos, bet vis tiek malonus priedas vietinei ekonomikai.
Svarbu ir tai, kad pratybos padeda tobulinti mūsų infrastruktūrą. Klaipėdos uostas, keliai, tiltai – visa tai yra testuojama, kai reikia priimti didelius karo laivus ar pervežti sunkią techniką. Tai padeda identifikuoti silpnas vietas ir jas stiprinti.
Kas laukia ateityje ir kaip tai keičia regioną
Ekspertai sutaria, kad tokio masto pratybos Baltijos jūroje taps reguliariu reiškiniu. NATO jau paskelbė, kad planuoja dar didesnes pratybas kitais metais, kuriose dalyvaus dar daugiau šalių ir dar daugiau technikos. Tai reiškia, kad Baltijos jūra ir toliau bus viena svarbiausių Aljanso dėmesio zonų.
Kartu su pratybomis stiprinama ir nuolatinė NATO buvimo regione infrastruktūra. Kuriamos naujos bazės, modernizuojamos esamos, diegiamos naujos komunikacijų sistemos. Lietuvoje tai reiškia investicijas į karinius oro uostus, uostus, saugumo sistemas. Visa tai didina mūsų saugumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Baltijos jūros monitoringas taip pat stiprinamas. NATO diegia naujas sistemas, kurios leis geriau sekti, kas vyksta po vandeniu – ar niekas neartėja prie kabelių, ar nėra įtartinų povandeninių objektų. Tai ypač svarbu po incidentų su povandeniniais kabeliais.
Regiono šalys taip pat investuoja į savo laivynus. Lietuva, nors ir neturi didelių karo laivų, stiprina savo pajūrio apsaugą, perka naujas patrulines valtis, modernizuoja uostų saugumą. Latvija ir Estija daro tą patį. Kartu su NATO buvimu tai kuria tikrai stiprią gynybos sistemą.
Praktiškai kalbant, visiems regiono gyventojams tai reiškia didesnį saugumą, bet ir tam tikrą įprastinio gyvenimo pasikeitimą. Reikės priprasti prie dažnesnių pratybų, prie karo laivų uostuose, prie karinių orlaivių danguje. Bet tai nedidelė kaina už saugumą ir ramybę, kurią NATO buvimas garantuoja. Baltijos jūra keičiasi, ir mes keičiamės kartu su ja – tampame stipresni, labiau pasirengę bet kokiems iššūkiams, kuriuos gali atnešti ateitis.