Kremliaus balso skandalas tarptautinėje erdvėje
Rusijos televizijos veidas Olga Skabejeva vėl atsidūrė kritikos centre po eilės propagandinių pareiškimų, kurie sukėlė pasipiktinimą ne tik Vakarų šalyse, bet ir pačioje Rusijoje. Žinoma kaip viena iš agresyviausių Kremliaus propagandos skleidėjų, Skabejeva savo laidoje „60 minučių” neretai peržengia visas žurnalistikos etikos ribas, o jos komentarai dažnai prilyginami tiesioginiam karo kurstymui.
Pastarųjų savaičių eterio metu Skabejeva leido sau ypač provokuojančius teiginius apie Ukrainą ir Vakarus, kurie buvo plačiai išplatinti socialiniuose tinkluose ir sulaukė griežto tarptautinės bendruomenės pasmerkimo. Analitikai pastebi, kad tokia retorika tampa vis agresyvesnė, o pati žurnalistė, regis, nebejaučia jokių ribų skelbdama dezinformaciją ir kurstydama neapykantą.
Kas yra Olga Skabejeva ir kodėl ji tokia įtakinga
Olga Skabejeva – viena žinomiausių Rusijos valstybinės televizijos veidų, kartu su savo vyru Jevgenijumi Popovu vedanti politinę diskusijų laidą „60 minučių” pirmajame kanale. Šis duetas tapo Kremliaus propagandos mašinos simboliu, o jų laida – vienu pagrindinių dezinformacijos šaltinių Rusijos visuomenei.
Gimusi 1984 metais Sankt Peterburge, Skabejeva savo karjerą pradėjo kaip žurnalistė, tačiau greitai tapo viena iš pagrindinių Kremliaus ideologijos skleidėjų. Jos laida pasižymi ypač agresyviu tonu, nuolatiniais pertraukimais, kai kalbėtojai bando išreikšti nuomonę, nesutampančią su oficialia linija, ir beveik isteriškais išpuoliais prieš Vakarus.
Ekspertai pastebi, kad Skabejeva naudoja klasikines propagandos technikas: emocionaliai įkrautą retoriką, faktų iškraipymą, priešų demonizavimą ir nuolatinį „mes prieš juos” naratyvo kūrimą. Jos įtaka Rusijos visuomenės nuomonei yra milžiniška, nes pirmasis kanalas pasiekia dešimtis milijonų žiūrovų visoje šalyje.
Naujausi skandalingieji pareiškimai
Neseniai Skabejeva savo laidoje pareiškė, kad Vakarai „tyčia naikina savo ekonomiką, kad pakenktų Rusijai”, o Ukraina esanti „dirbtinė valstybė, kuri neturi teisės egzistuoti”. Tokie teiginiai ne tik prieštarauja tarptautinei teisei ir istoriniams faktams, bet ir tiesiogiai skatina agresiją prieš suverenią valstybę.
Ypač pasipiktinimą sukėlė jos komentarai apie civilius Ukrainoje, kuriuos ji vadino „teroristais” ir „naciais”, nepaisant to, kad tarptautinės organizacijos dokumentavo daugybę karo nusikaltimų prieš civilius gyventojus. Tokia retorika, anot žmogaus teisių gynėjų, tiesiogiai prisideda prie karo nusikaltimų normalizavimo ir gali būti laikoma jų skatinimu.
Vakarų žiniasklaidos stebėtojai užfiksavo, kad Skabejeva dažnai naudoja dezinformaciją apie Vakarų šalių pagalbą Ukrainai, klaidingai interpretuoja tarptautinius įvykius ir skleidžia konspiracijos teorijas. Viename iš naujausių eterio metu ji netgi teigė, kad NATO šalys „slapta ruošiasi pulti Rusiją”, nors jokie faktai to nepatvirtina.
Tarptautinė reakcija ir sankcijos
Europos Sąjunga į Skabjejevą ir jos vyrą Popovą įtraukė į sankcijų sąrašą dar 2022 metų pavasarį, pripažindama juos atsakingais už dezinformacijos skleidimą ir karo propagandą. Sankcijos apima kelionių draudimus ir turto įšaldymą ES teritorijoje.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija taip pat įtraukė šią televizijos porą į savo sankcijų sąrašą, pažymėdama, kad jie „aktyviai remia ir skatina Rusijos agresiją prieš Ukrainą”. Panašius sprendimus priėmė Kanada, Australija ir kitos Vakarų šalys.
Tačiau sankcijos mažai veikia pačią Skabejevą – ji toliau veda savo laidą ir net atviraiai tyčiojasi iš Vakarų bandymų ją sustabdyti. Tai rodo, kad Kremlius ją laiko vertingu propagandos įrankiu ir suteikia visišką apsaugą. Rusijos viduje ji mėgaujasi privilegijuotu statusu ir gerokai viršija vidutines pajamas, nors tikslūs jos uždarbio duomenys nėra viešinami.
Kritika iš pačios Rusijos
Įdomu tai, kad Skabejeva sulaukia kritikos ne tik iš Vakarų, bet ir iš dalies Rusijos visuomenės. Nepaisant griežtos cenzūros, socialiniuose tinkluose ir užsienio platformose rusai dažnai išreiškia pasipiktinimą jos agresyvia retorika ir akivaizdžiu faktų iškraipymu.
Kai kurie Rusijos opozicijos atstovai Skabejevą vadina „karo kurstytoją” ir „propagandos mašinos veidu”, kuris prisideda prie šalies izoliacijos ir ekonominių sunkumų. Buvę Rusijos žurnalistai, dabar gyvenantys emigracijoje, pastebi, kad tokios figūros kaip Skabejeva diskredituoja visą žurnalistikos profesiją Rusijoje.
Yra žinoma atvejų, kai net lojalūs Kremliui komentatoriai privatžiai pripažįsta, kad Skabejeva „pernelyg perdeda” ir kad jos retorika gali būti kontraproduktyvus net Kremliaus propagandos tikslams. Tačiau viešai niekas iš oficialių asmenų jos nekritikuoja – tai rodo, kokią stiprią apsaugą ji turi aukščiausiame lygyje.
Propagandos mechanizmai ir jų poveikis
Skabejeva naudoja gerai žinomas propagandos technikas, kurias tyrinėjo daugelis komunikacijos ekspertų. Viena pagrindinių – nuolatinis kartojimas. Ji ir jos svečiai nuolat kartoja tuos pačius teiginius, nepaisant jų klaidingumo, kol jie tampa „tiesa” daugelio žiūrovų sąmonėje.
Kita technika – emocinis manipuliavimas. Skabejeva dažnai kalba pakeltais tonais, rodo dirbtinį pasipiktinimą, naudoja dramatiškus gestus. Tai sukuria įspūdį, kad ji nuoširdžiai tiki tuo, ką sako, ir žiūrovai linkę jai patikėti.
Dar viena svarbi technika – alternatyvios realybės kūrimas. Jos laidoje Rusija visada yra auka, o Vakarai – agresoriai. Visi nesėkmės atvejai paaiškinami išoriniais priešais, o bet kokie Rusijos veiksmai pateikiami kaip teisėta savigyna. Tokie naratyvai padeda Kremliui išlaikyti visuomenės paramą net ir sunkiomis aplinkybėmis.
Psichologai pastebi, kad tokia nuolatinė propaganda turi ilgalaikį poveikį žmonių mąstymui. Ji formuoja pasaulėžiūrą, kurioje kritinis mąstymas užleidžia vietą emociniams sprendimams, o objektyvi informacija tampa nebeįmanoma atskirti nuo dezinformacijos.
Kaip atpažinti ir atsispirti propagandai
Svarbu suprasti, kad propaganda veikia ne tik Rusijoje – dezinformacija ir manipuliavimas informacija yra problema visame pasaulyje. Tačiau yra keletas būdų, kaip galima apsisaugoti nuo tokio poveikio.
Pirma, visada tikrinkite informacijos šaltinius. Jei naujiena ateina tik iš vieno šaltinio, ypač jei tas šaltinis žinomas kaip šališkas, būkite atsargūs. Ieškokite patvirtinimo iš nepriklausomų, patikimų žiniasklaidos priemonių.
Antra, atkreipkite dėmesį į kalbos toną. Jei straipsnis ar laida naudoja daug emociškai įkrautų žodžių, apibendrinimų ir kategoriškai teigia sudėtingus dalykus – tai gali būti propaganda. Objektyvus žurnalizmas paprastai yra subalansuotas ir pripažįsta įvairių situacijų sudėtingumą.
Trečia, mokykitės kritinio mąstymo įgūdžių. Klauskite savęs: kas naudojasi šia informacija? Kokie įrodymai pateikiami? Ar yra alternatyvių paaiškinimų? Ar šaltinis turi motyvaciją mane apgauti?
Ketvirta, įvairinkite savo informacijos šaltinius. Neskaitykite tik vienos žiniasklaidos priemonės ar nežiūrėkite tik vieno kanalo. Kuo platesnė jūsų informacijos bazė, tuo sunkiau jus manipuliuoti.
Propagandos karas ir jo pasekmės ateičiai
Skabejeva atvejis yra tik vienas pavyzdys, kaip šiuolaikiniame pasaulyje informacija tampa ginklu. Rusijos propagandos mašina, kurios ji yra dalis, veikia ne tik viduje, bet ir bando įtakoti nuomonę užsienyje per įvairius kanalus – socialinius tinklus, užsienio kalbomis transliuojančias žiniasklaidos priemones, įtakos agentus.
Ekspertai įspėja, kad tokia masinio masto propaganda kelia grėsmę ne tik atskirų šalių saugumui, bet ir tarptautinei tvarkai apskritai. Kai milijonai žmonių gyvena visiškai skirtingose informacinėse realybėse, tampa beveik neįmanoma rasti bendrą kalbą ar spręsti konfliktus diplomatinėmis priemonėmėmis.
Vakarų šalys bando kovoti su šia grėsme įvairiais būdais – nuo sankcijų propagandistams iki faktų tikrinimo iniciatyvų ir medijų raštingumo programų. Tačiau tai yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis nuolatinių pastangų.
Ateityje, tikėtina, propaganda taps dar sudėtingesnė, naudojant dirbtinį intelektą, deepfake technologijas ir kitas naujoves. Todėl visuomenės atsparumas dezinformacijai turi būti ugdomas jau dabar – per švietimą, žiniasklaidos raštingumą ir kritinio mąstymo skatinimą.
Skabejeva ir panašūs propagandistai gali atrodyti kaip tik televizijos personažai, bet jų poveikis yra realus ir pavojingas. Jie prisideda prie karo tęsimo, visuomenės poliarizacijos ir ilgalaikių žalingų pasekmių milijonams žmonių. Todėl jų veiklos stebėjimas, dokumentavimas ir viešas kritikavimas yra svarbi tarptautinės bendruomenės užduotis, siekiant apsaugoti tiesą ir demokratines vertybes.