Naujas saugumo etapas regione
Baltijos šalys pastaruosius metus išgyvena vieną intensyviausių gynybos stiprinimo periodų nuo nepriklausomybės atkūrimo. Lietuva, Latvija ir Estija kartu su NATO sąjungininkais kuria naują regioninę gynybos sistemą, kuri turėtų užtikrinti patikimą atgrasymą ir kolektyvinę apsaugą. Šis procesas įgavo ypatingą pagreitį po 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą ir saugumo situacija Rytų Europoje kardinaliai pasikeitė.
NATO vadovybė neseniai pristatė atnaujintus regioninius gynybos planus, kurie žada iš esmės pakeisti karinio planavimo logiką regione. Jei anksčiau daugiausia dėmesio buvo skiriama greitam reagavimui į galimas krizes, tai dabar akcentas perkeliamas į nuolatinį pajėgumų dislokavimą ir gebėjimą atremti agresiją nuo pat pirmųjų valandų. Tai reiškia ne tik daugiau karių ir technikos regione, bet ir visiškai naują infrastruktūros, logistikos bei bendradarbiavimo sistemą.
Konkretūs planai ir skaičiai
Naujieji NATO planai numato, kad Baltijos regione nuolat būtų dislokuota viena pilna brigada kiekvienoje šalyje. Tai reiškia apie 3-5 tūkstančius karių kiekvienoje valstybėje, palyginti su dabartiniais 1-2 tūkstančiais. Be to, planuojama sukurti papildomas greitojo reagavimo pajėgas, kurios krizės atveju galėtų atvykti per kelias dienas, o ne savaites ar mėnesius, kaip buvo anksčiau.
Lietuva jau pradėjo įgyvendinti ambicingą karinės infrastruktūros plėtros programą. Rukloje, Pabradėje ir kitose vietovėse statomi nauji kariniai miesteliai, kurie galės priimti tūkstančius sąjungininkų karių. Vien tik Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje numatyta investuoti per 1 milijardą eurų. Tai ne tik kareivinės, bet ir mokymo poligonai, saugyklos, logistikos centrai ir visa reikalinga infrastruktūra.
Latvija ir Estija taip pat intensyviai ruošiasi priimti didesnius NATO pajėgumus. Estija modernizuoja savo pagrindinę karinę bazę Tapal, o Latvija plečia infrastruktūrą Ādažyje. Visos trys šalys aktyviai investuoja į kelių, tiltų ir geležinkelio infrastruktūrą, kad būtų galima greitai permesti pajėgas per regioną.
Oro ir jūrų gynybos stiprinimas
Viena svarbiausių naujojo plano dalių – oro gynybos sistemų dislokavimas. Baltijos šalys neturi savo naikintuvų, todėl oro policijos misiją vykdo rotacijos tvarka atvykstantys NATO sąjungininkų lėktuvai. Tačiau dabar kalbama apie daug platesnę oro gynybos koncepciją, įskaitant moderniausias priešraketines sistemas.
Vokietija jau paskelbė dislokuosianti Lietuvoje „Patriot” tipo oro gynybos sistemas. Tai labai svarbus žingsnis, nes šios sistemos gali numušti ne tik lėktuvus, bet ir balistines raketas bei sparnuotąsias raketas. Lenkija, kuri taip pat aktyviai stiprina savo gynybą, įsigyja dar modernesnes HIMARS ir Patriot sistemas, kurios gali padėti ginti ir Baltijos regioną.
Jūrų saugumas taip pat tampa vis svarbesnis. Po povandeninių kabelių pažeidimų Baltijos jūroje, NATO šalys sustiprina jūrų stebėjimą ir patruliavimą. Lietuva, nors ir neturi išėjimo į atvirą jūrą, aktyviai dalyvauja regioninėje jūrų stebėjimo sistemoje ir planuoja įsigyti moderniausių pakrančių gynybos raketų sistemų.
Logistika ir judumas – pagrindinis iššūkis
Vienas didžiausių iššūkių įgyvendinant naująjį gynybos planą – logistika. Baltijos šalys yra geografiškai atskirtos nuo pagrindinės NATO teritorijos vadinamuoju Suvalkų koridoriumi – siauru 65 kilometrų ruožu tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities. Krizės atveju šis koridorius galėtų būti greitai užblokuotas, todėl reikia alternatyvių sprendimų.
NATO kartu su Baltijos šalimis dirba prie kelių sprendimų. Pirma, stiprinamas jūrų transportas – uostai Klaipėdoje, Rygoje ir Taline modernizuojami, kad galėtų priimti didelius karinius laivus ir greitai iškrauti techniką. Antra, tobulinamas geležinkelio transportas – nors Baltijos šalys dar naudoja sovietinį platųjį bėgių matą, kuriamas planas, kaip efektyviai derinti skirtingų standartų sistemas.
Trečia, kuriamos papildomos atsargų saugyklos regione. Vietoj to, kad visa technika ir amunicija būtų gabenama krizės metu, dabar planuojama iš anksto sukurti strategines atsargas. Tai reiškia, kad regione bus laikoma degalų, amunicijos, maisto ir kitų būtinų atsargų, kurios leistų veikti net ir nutrūkus tiekimo linijoms.
Nacionalinių pajėgų modernizacija
Baltijos šalys ne tik laukia pagalbos iš sąjungininkų, bet ir pačios intensyviai stiprina savo ginkluotąsias pajėgas. Lietuva didina gynybos biudžetą iki 3 procentų BVP ir planuoja jį kelti dar labiau. Estija jau dabar skiria gynybai daugiau nei 3 procentus BVP – vieną didžiausių rodiklių NATO.
Visos trys šalys perka modernią ginkluotę. Lietuva įsigyja vokiškų „Boxer” šarvuočių, naujų zenitinių raketų kompleksų, modernių artilerijos sistemų. Latvija investuoja į priešlėktuvines sistemas ir šarvuotąją techniką. Estija perka Pietų Korėjos gamybos savaeiges haubicas ir priešlėktuvines raketas.
Ypatingas dėmesys skiriamas rezervo pajėgoms. Estijos modelis, kai beveik kiekvienas pilietis turi karinį pasirengimą, tampa pavyzdžiu ir kitoms šalims. Lietuva kuria Savanorių pajėgas, kurios krizės atveju galėtų greitai sutelkti dešimtis tūkstančių apmokytu žmonių. Latvija taip pat stiprina savo nacionalinės gvardijos pajėgumus.
Kibernetinis saugumas ir hibridinės grėsmės
Šiuolaikinis karas – tai ne tik tankai ir lėktuvai. Baltijos šalys, kurios jau ne kartą patyrė kibernetinius išpuolius, ypatingą dėmesį skiria kibernetiniam saugumui. NATO kibernetinės gynybos centras Taline tapo vienu svarbiausių aljanso centrų šioje srityje.
Visos trys šalys kuria nacionalines kibernetinio saugumo sistemas, kurios galėtų apsaugoti kritinę infrastruktūrą – elektros tinklus, ryšių sistemas, finansų įstaigas. Po neseniai įvykusių povandeninių kabelių pažeidimų Baltijos jūroje, dar labiau sustiprinta kritinės infrastruktūros apsauga.
Hibridinės grėsmės – dezinformacija, migrantų krizės, ekonominis spaudimas – taip pat tampa gynybos planavimo dalimi. Baltijos šalys kuria sistemas, kaip atpažinti ir neutralizuoti tokias grėsmes. Tai apima ir žiniasklaidos raštingumo programas, ir pasienio apsaugos stiprinimą, ir ekonominio atsparumo didinimą.
Visuomenės įtraukimas ir pilietinė gynyba
Svarbi naujojo gynybos plano dalis – visuomenės pasiruošimas. Baltijos šalys moko savo gyventojus, kaip elgtis krizės ar karo atveju. Estija išleido specialų vadovą kiekvienai šeimai, Lietuva kuria panašų projektą. Tai apima informaciją nuo to, kokias atsargas laikyti namuose, iki to, kaip atpažinti dezinformaciją ir kur slėptis pavojaus atveju.
Mokyklose įvedamos arba stiprinamos pilietinio pasipriešinimo programos. Jaunimas mokomas pagrindinių išgyvenimo įgūdžių, pirmosios pagalbos, orientavimosi vietovėje. Kai kuriose mokyklose net organizuojami trumpi kariniai mokymai.
Visuomenės parama gynybos stiprinimui Baltijos šalyse yra itin didelė – apklausos rodo, kad daugiau nei 70 procentų gyventojų palaiko didesnį gynybos finansavimą. Tai suteikia politikams mandatą priimti sunkius sprendimus ir skirti daugiau išteklių saugumui.
Ką tai reiškia ateičiai
Baltijos regiono gynybos transformacija – tai ne trumpalaikis projektas, o ilgalaikė strategija, kuri keis regiono veidą ateinančiam dešimtmečiui. Investicijos į infrastruktūrą, ginkluotę ir mokymus jau dabar siekia milijardus eurų ir tik didės. Tai kuria ne tik saugumo, bet ir ekonominį efektą – naujos darbo vietos, modernizuota infrastruktūra, glaudesni ryšiai su sąjungininkais.
Svarbu suprasti, kad visa ši veikla nėra pasiruošimas karui, o būtent jo prevencija. Stipri gynyba ir aiškus aljanso įsipareigojimas ginti kiekvieną NATO narę – tai geriausias būdas užtikrinti, kad karas neįvyktų. Atgrasymui reikia ne tik politinių pažadų, bet ir realių pajėgumų vietoje.
Baltijos šalys tapo NATO rytinio sparno pavyzdžiu, kaip mažos valstybės gali efektyviai stiprinti savo gynybą ir prisidėti prie kolektyvinio saugumo. Jų patirtis bus vertinga ir kitoms NATO narėms, ypač toms, kurios taip pat jaučiasi pažeidžiamos. Regionas iš saugumo vartotojo tampa aktyviu jo kūrėju, o tai keičia visą dinamiką aljanse.