Nauja karinės paramos banga: ką šįkart siųs Amerika
Vašingtonas vėl atidaro savo karinių atsargų sandėlius. Jungtinės Valstijos paskelbė apie dar vieną solidų karinės pagalbos paketą Ukrainai, kuris šįkart siekia beveik 2,5 milijardo dolerių. Tai jau ne pirmas ir tikrai ne paskutinis tokio pobūdžio sprendimas, tačiau kiekvienas naujas skelbimas rodo, kad Vašingtono parama Kyjivui išlieka nesvyruojanti, nepaisant įvairių politinių vėjų tiek pačioje Amerikoje, tiek už jos ribų.
Šis paketas apima platų ginklų ir amunicijos spektrą – nuo artilerijos sviedinių iki priešlėktuvinės gynybos sistemų. Pentagon’o atstovai pabrėžia, kad dalis šios paramos bus perduota iš esamų JAV karinių atsargų, o kita dalis bus įsigyta tiesiogiai iš gamintojų. Tai reiškia, kad Ukrainos kariuomenė dalį ginklų gaus gana greitai, o tam tikrų sistemų teks palaukti, kol jos bus pagamintos.
Kodėl Amerika nesiliauja remti
Klausimas, kurį užduoda ne vienas skeptikas: kodėl JAV ir toliau leidžia tokias didžiules sumas Ukrainos gynybai? Atsakymas sudėtingesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Visų pirma, tai geopolitinė logika – Vašingtonas mato Ukrainą kaip svarbią atramą prieš Rusijos ekspansiją Europoje. Jei Maskva pasiektų savo tikslų Ukrainoje, tai galėtų paskatinti panašius veiksmus kitose regiono šalyse.
Be to, JAV gynybos pramonė iš tikrųjų gauna nemažą postūmį. Didžioji dalis šių lėšų grįžta į Amerikos ekonomiką – ginklai gaminami JAV įmonėse, darbo vietos kuriamos amerikiečiams, o gamyklos dirba visu pajėgumu. Tai savotiška ekonominė investicija, kuri stiprina ir pačios Amerikos karinį pramoninį kompleksą.
Negalima pamiršti ir moralinio aspekto. Ukraina kovoja už savo nepriklausomybę, o Vakarai šiame konflikte mato platesnę kovą už demokratines vertybes ir tarptautinę tvarką. Bent jau taip oficialiai formuluojama Vašingtone ir kitose Vakarų sostinėse.
Ką konkrečiai gaus Ukrainos kariuomenė
Šįkart skelbtas pagalbos paketas nėra tik abstrakčios skaitmenys. Jame – labai konkretūs dalykai, kurie tiesiogiai veikia mūšio lauko situaciją. Pirmiausiai – dar daugiau artilerijos sviedinių. Ukrainos kariuomenė juos naudoja milžinišku tempu, ir nuolatinis papildymas yra gyvybiškai svarbus.
Taip pat pakete yra Javelin ir TOW prieštankinių raketų sistemų, kurios jau ne kartą įrodė savo efektyvumą prieš rusų šarvuotąją techniką. Priešlėktuvinės gynybos sistemos – dar viena kritinė pozicija, nes Rusija nuolat atakuoja Ukrainos miestus ir infrastruktūrą dronais bei raketomis.
Įdomu tai, kad JAV vis dažniau perduoda ir sudėtingesnes sistemas. Jei konflikto pradžioje Vašingtonas buvo atsargus dėl tam tikrų ginklų tipų perdavimo, bijodamas eskalacijos, tai dabar tos baimės akivaizdžiai sumažėjo. Ukraina jau gauna ir tolimojo nuotolio ginklų, nors su tam tikrais apribojimais dėl jų panaudojimo.
Politiniai ginčai Amerikoje nesibaigia
Būtų klaidinga manyti, kad ši parama Amerikoje sulaukia vieningo pritarimo. Respublikonų partijoje vis garsiau skamba balsai, reikalaujantys mažinti išlaidas Ukrainai. Ypač tai aktualu tapus aišku, kad karas užsitęs ilgiau nei daugelis tikėjosi. Kai kurie kongreso nariai atvirai klausia: kiek dar Amerika turės mokėti už šį konfliktą?
Demokratai, iš kitos pusės, dažniausiai palaiko tolesnę paramą, nors ir jų gretose pasitaiko abejonių. Prezidento Joe Bideno administracija nuosekliai argumentuoja, kad parama Ukrainai yra investicija į ilgalaikį saugumą ir stabilumą. Tačiau artėjant rinkimams, šis klausimas tampa vis jautresnis politine prasme.
Įdomu tai, kad visuomenės nuomonė taip pat nėra vienareikšmė. Nors dauguma amerikiečių palaiko Ukrainą principu, vis daugiau žmonių klausia, ar nebūtų geriau tas lėšas panaudoti vidaus problemoms spręsti. Infliacija, ekonominiai iššūkiai – visa tai daro įtaką tam, kaip žmonės vertina milijardinius pagalbos paketus užsienio šaliai.
Europa stebi ir skaičiuoja
Amerikos sprendimai dėl pagalbos Ukrainai turi tiesioginę įtaką ir Europos šalims. Vašingtonas ne kartą yra pareiškęs, kad europiejiečiai turėtų prisiimti didesnę atsakomybės dalį. Ir iš tiesų, daugelis ES šalių yra padidinus savo karinę paramą, tačiau JAV indėlis vis dar lieka didžiausias.
Kai kurios Europos šalys, ypač Lenkija ir Baltijos valstybės, aktyviai remia Ukrainą ne tik ginklais, bet ir logistine parama. Jos supranta, kad jų pačių saugumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip klostysis situacija Ukrainoje. Tuo tarpu kai kurios kitos ES narės yra atsargesnės, o tai kartais sukelia įtampą tarp sąjungininkų.
Vokietija, pavyzdžiui, ilgai dvejojo dėl tam tikrų ginklų sistemų perdavimo, tačiau galiausiai taip pat prisidėjo prie karinės pagalbos. Prancūzija taip pat remia Ukrainą, nors prezidentas Emmanuelis Macronas kartais bando išlaikyti tam tikrą dialogą su Maskva, tikėdamasis diplomatinio sprendimo galimybės.
Kas laukia ateityje: ilgalaikės perspektyvos
Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek dar tęsis šis konfliktas ir kiek dar pagalbos prireiks Ukrainai. Tačiau viena aišku – Vakarai yra įsipareigoję remti Kyjivą tol, kol bus reikia. Bent jau taip skamba oficiali retorika. Praktiškai tai reiškia, kad galime tikėtis ir tolesnių pagalbos paketų skelbimų.
Svarbu suprasti, kad karinė parama – tai tik viena medalio pusė. Ukrainai taip pat reikia ekonominės paramos, pagalbos atstatant infrastruktūrą, humanitarinės paramos civiliams. Visa tai sudaro milžinišką finansinę naštą, kurią dalijasi įvairios šalys ir tarptautinės organizacijos.
Ilgalaikėje perspektyvoje kyla klausimas ir dėl Ukrainos ateities. Ar ji taps NATO nare? Ar įstos į Europos Sąjungą? Šie klausimai dabar galbūt atrodo antraeiliai, tačiau jie yra labai svarbūs galvojant apie stabilią ir saugią Europą po karo pabaigos.
Praktiniai aspektai: kaip veikia pagalbos mechanizmas
Daugeliui žmonių gali būti neaišku, kaip iš tikrųjų veikia ši karinė pagalba. Tai nėra taip, kad tiesiog pakraunamas lėktuvas ginklais ir nuskrenda į Kyjivą. Procesas yra sudėtingesnis ir apima kelias grandis.
Pirmiausiai, JAV vyriausybė priima sprendimą dėl pagalbos paketo. Tada Pentagon’as nusprendžia, kokius konkrečius ginklus ir iš kurių atsargų perduoti. Dalis ginklų paimama iš esamų JAV karinių atsargų – tai vadinamasis „drawdown” mechanizmas, kuris leidžia greitai perduoti įrangą. Kita dalis užsakoma tiesiogiai iš gamintojų per USAI (Ukraine Security Assistance Initiative) programą.
Pati logistika taip pat sudėtinga. Ginklai dažniausiai gabenami į Lenkiją ar kitas kaimynines šalis, o iš ten – į Ukrainą. Visas šis procesas turi būti kruopščiai koordinuojamas, kad įranga pasiektų gavėją saugiai ir laiku. Be to, ukrainiečių kariai dažnai turi būti apmokyti naudotis naujomis sistemomis, o tai taip pat užima laiko.
Kai skaičiai virsta realybe fronte
Galiausiai viskas grįžta prie paprasto klausimo: ar ši pagalba veikia? Ar ji realiai padeda Ukrainai gintis? Atsakymas, bent jau remiantis tuo, ką matome, yra teigiamas. Ukrainos kariuomenė ne tik sustabdė Rusijos puolimą, bet ir sugebėjo atsikovoti dalį okupuotų teritorijų. Be Vakarų, ypač Amerikos, karinės pagalbos tai būtų buvę neįmanoma.
Žinoma, karas tęsiasi, ir situacija fronte nuolat keičiasi. Rusija adaptuojasi, ieško naujų būdų, kaip apeiti Ukrainos gynybą. Todėl ir pagalba turi būti nuolatinė ir prisitaikanti prie besikeičiančių aplinkybių. Tai nėra vienkartinis veiksmas, o ilgalaikis įsipareigojimas, kuris reikalauja kantrybės ir išteklių.
Svarbu ir tai, kad ši parama siunčia signalą ne tik Ukrainai, bet ir kitiems. Ji rodo, kad agresija neatsipirks, kad tarptautinė bendruomenė gali susivienyti gindama pagrindines vertybes. Ar šis signalas bus pakankamai stiprus ilgalaikėje perspektyvoje – parodys laikas. Kol kas Vašingtonas rodo, kad jo pasiryžimas remti Ukrainą nesilpnėja, o tai Kyjivui yra gyvybiškai svarbus ramybės šaltinis šiais sunkiais laikais.