Kai saugumas tampa antraeiliu dalyku
Praėjusią savaitę šalies energetikos sektorių sukrėtė netikėta žinia – viena iš regioninių jėgainių buvo priverstinai uždaryta dėl rimtų saugumo pažeidimų. Valstybinė energetikos inspekcija, atlikusi neplanuotą patikrinimą, nustatė tokių trūkumų, kad įmonės vadovybei nebuvo palikta kito pasirinkimo, tik sustabdyti veiklą. Situacija kelia ne tik klausimų apie konkrečios įmonės atsakomybę, bet ir verčia susimąstyti apie visos energetikos sistemos patikimumą.
Pirmieji pranešimai apie galimus pažeidimus pasirodė dar prieš mėnesį, kai vienas iš darbuotojų anoniminį signalą pateikė priežiūros institucijoms. Tuomet įmonės vadovybė situaciją bandė nuslėpti, teigdama, kad visi procesai vyksta pagal nustatytus standartus. Tačiau tikrovė pasirodė esanti visiškai kitokia – inspektoriai aptiko sistemingus saugumo protokolų pažeidimus, kurie galėjo sukelti ne tik aplinkosauginius, bet ir žmonių sveikatai pavojingus incidentus.
Kas konkrečiai buvo pažeista
Oficialūs dokumentai atskleidžia gana niūrų vaizdą. Jėgainėje nebuvo tinkamai prižiūrima avarinė įranga – dalis gaisro gesinimo sistemų buvo neveikiančios, o evakuacijos keliai užkrauti įvairiomis medžiagomis. Tai reiškia, kad ekstremalios situacijos atveju darbuotojai būtų likę be jokių galimybių saugiai evakuotis.
Dar rimtesni pažeidimai buvo susiję su technologiniais procesais. Paaiškėjo, kad įmonė daugiau nei pusę metų neatnaujino būtinų sertifikatų, o kai kurie matavimo prietaisai, kontroliuojantys kritines sistemas, buvo sugedę ar netinkamai sukalibruoti. Vienas iš inspektorių vėliau žurnalistams sakė, kad tokiomis sąlygomis jėgainė veikė tarsi „laikanti bomba”.
Aplinkosauginiai pažeidimai taip pat buvo akivaizdūs. Nuotekų valymo sistema veikė tik iš dalies, o oro taršos kontrolės įranga rodė duomenis, kurie akivaizdžiai neatitiko realybės. Vietiniai gyventojai jau seniai skundėsi keistais kvapais ir padidėjusiu triukšmu, tačiau jų balsas liko neišgirstas.
Kaip iki to priėjome
Energetikos ekspertai teigia, kad tokios situacijos neatsiranda per naktį. Tai ilgalaikio nesirūpinimo, taupymo ne ten, kur reikia, ir atsakomybės stokos rezultatas. Jėgainės valdymo įmonė pastaruosius trejus metus prioritetą teikė pelno maksimizavimui, mažindama išlaidas techninei priežiūrai ir personalo mokymui.
Ypač skaudu tai, kad darbuotojai ne kartą kėlė šias problemas viešumon. Profesinės sąjungos atstovai rašė raštus įmonės vadovybei, kreipėsi į atsakingas institucijas, bet jų prašymai dažniausiai likdavo be atsakymo arba būdavo nubraukiami kaip perdėti. Vienas buvęs jėgainės inžinierius pasakojo, kad už saugumo problemų kėlimą buvo netgi grasinama atleidimu iš darbo.
Situaciją komplikavo ir tai, kad priežiūros institucijos patikrinimus vykdavo retai ir dažniausiai iš anksto įspėdavo apie vizitą. Tai suteikdavo įmonei pakankamai laiko „sutvarkyti” akivaizdžiausius trūkumus ir parodyti inspektoriams tik tai, ką jie norėjo matyti. Sistema veikė tol, kol nebuvo atliktas neplanuotas patikrinimas.
Darbuotojų likimas ir vietos bendruomenė
Jėgainės uždarymas palietė ne tik pačią įmonę, bet ir visą aplinkinį regioną. Beveik trys šimtai žmonių liko be darbo, nors įmonės atstovai žada išmokėti visas priklausančias kompensacijas. Tačiau daugelis darbuotojų skeptiški – jie mato, kaip įmonės finansinė būklė blogėja, ir baiminasi, kad gali likti ir be pažadėtų išmokų.
Vietinė bendruomenė sutiko žinią dviprasmiškai. Viena vertus, daugelis džiaugiasi, kad pagaliau bus sustabdyta potencialiai pavojinga veikla. Kita vertus, jėgainė buvo vienas didžiausių darbdavių regione, ir jos uždarymas smogė vietinei ekonomikai. Nedidelės parduotuvės, kavinės ir kitos paslaugų įmonės jau jaučia pajamų kritimą.
Savivaldybė skubiai ieško sprendimų, kaip padėti nukentėjusiems gyventojams. Kalbama apie perkvalifikavimo programas, paramą smulkiam verslui ir galimybes pritraukti naujų investuotojų į regioną. Bet visi supranta, kad tai ilgalaikis procesas, o žmonėms pinigų reikia jau dabar.
Energetikos sektoriaus reakcija
Incidentas sukėlė bangą visoje šalies energetikos pramonėje. Kitos panašios įmonės skubiai pradėjo vidines audito procedūras, norėdamos įsitikinti, kad joms negresia panašus likimas. Energetikos ministerija paskelbė, kad artimiausiu metu bus sugriežtinta priežiūra ir padažninti neplanuoti patikrinimai.
Pramonės asociacijos atstovas viešai pripažino, kad sektorius per pastaruosius metus per daug atsipalaidavo saugumo klausimais. Jis pažadėjo inicijuoti naują geriausios praktikos vadovą ir privalomų mokymų programą visiems sektoriaus darbuotojams. Tačiau skeptikai teigia, kad tai tik bandymas nuraminti visuomenę, o realūs pokyčiai bus minimalūs.
Įdomu tai, kad po šio incidento paaiškėjo, jog panašių problemų turi ir kitos energetikos įmonės. Neoficialiais duomenimis, bent trys kitos jėgainės šalyje turi panašių saugumo trūkumų, tik kol kas jie nebuvo taip išviešinti. Tai kelia klausimą – kiek dar tokių „bombų” slypi mūsų energetikos sistemoje?
Teisinės pasekmės ir atsakomybė
Prokuratūra jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo pareigūnų aplaidumo ir saugumo reikalavimų pažeidimo. Tiriama ne tik įmonės vadovybė, bet ir priežiūros institucijų pareigūnai, kurie galėjo žinoti apie problemas, bet jų nekreipė dėmesio arba netinkamai atliko savo pareigas.
Jėgainės generalinis direktorius ir du jo pavaduotojai jau buvo apklausti kaip įtariamieji. Jiems gali grėsti baudžiamoji atsakomybė už darbuotojų ir visuomenės saugumo kėlimą pavojun. Teisiniai ekspertai prognozuoja, kad byla gali užtrukti ne vienerius metus, nes reikės ištirti daugybę dokumentų ir apklausti šimtus liudininkų.
Civilinės bylos taip pat neišvengiamos. Jau keletas vietinių gyventojų kreipėsi į teismą, reikalaudami kompensacijų už patirtą žalą sveikatai ir sumažėjusią nekilnojamojo turto vertę. Aplinkosauginės organizacijos taip pat ruošia ieškinius dėl gamtai padarytos žalos. Įmonei gali tekti sumokėti milijonines kompensacijas.
Ką reikia keisti sistemoje
Šis incidentas aiškiai parodė, kad dabartinė saugumo priežiūros sistema energetikos sektoriuje neveikia taip, kaip turėtų. Ekspertai siūlo keletą konkrečių sprendimų, kurie galėtų padėti išvengti panašių situacijų ateityje.
Pirma, būtina sugriežtinti ir padažninti nepriklausomus patikrinimus. Jėgainės turėtų būti tikrinamos ne tik valstybinių institucijų, bet ir nepriklausomų auditorių, kurie neturi jokių ryšių su pačia įmone. Patikrinimai privalo būti neplanuoti ir apimti visas veiklos sritis.
Antra, reikia sukurti veiksmingą pranešėjų apsaugos sistemą. Darbuotojai, kurie praneša apie saugumo pažeidimus, turi būti apsaugoti nuo bet kokių represijų. Turėtų veikti anoniminė karštoji linija, kur galima būtų pranešti apie problemas be baimės prarasti darbą.
Trečia, būtina didinti baudas už saugumo pažeidimus. Dabar baudos dažnai yra tokios mažos, kad įmonėms paprasčiau jas sumokėti nei investuoti į saugumo gerinimą. Baudos turėtų būti tokios, kad realiai skatintų laikytis reikalavimų.
Ko galime pasimokyti visi
Ši istorija – tai ne tik vienos jėgainės problema. Tai perspėjimas visai visuomenei apie tai, kas nutinka, kai saugumas tampa antraeiliu dalyku, kai pelnas tampa svarbesnis už žmonių gyvybes ir sveikatą. Panašių situacijų galime rasti įvairiose pramonės šakose – nuo statybų iki maisto gamybos.
Svarbu suprasti, kad saugumas – tai ne išlaidos, o investicija. Įmonės, kurios į tai žiūri kitaip, anksčiau ar vėliau susiduria su daug didesnėmis problemomis nei pradinės investicijos į saugumo sistemas būtų buvusios. Šiuo atveju jėgainė ne tik prarado licenciją ir reputaciją, bet ir susidūrė su milijoninėmis nuostoliais bei teisinėmis problemomis.
Mums visiems, kaip vartotojams ir piliečiams, svarbu būti budriais ir reikliais. Jei matome ar girdime apie galimus saugumo pažeidimus, neturėtume tylėti. Kiekvienas signalas gali išgelbėti gyvybes. Tuo pačiu turime reikalauti, kad atsakingos institucijos dirbtų efektyviai ir neleistų tokioms situacijoms kartotis.
Energetikos sektorius dabar stovi kryžkelėje. Šis incidentas gali tapti arba katalizatoriumi realių pokyčių link, arba tiesiog dar viena greitai užmirštama istorija. Nuo mūsų visų – valdžios, įmonių, darbuotojų ir visuomenės – priklausys, kuris kelias bus pasirinktas. Viena aišku – ignoruoti saugumo klausimus daugiau nebegalime sau leisti.