Karo Ukrainoje pabaigos klausimas jau daugiau nei du metus kamuoja ne tik Europos, bet ir viso pasaulio politikus, analitikus bei paprastus žmones. Nors tikslios datos niekas negali nurodyti, ekspertai vis dažniau kalba apie galimus scenarijus ir veiksnius, kurie gali lemti konflikto pabaigą. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias prognozes ir galimybes, kaip šis karas galėtų baigtis.
Kas iš tikrųjų vyksta fronte šiuo metu
Dabartinė situacija fronte toli gražu nėra paprasta. Rusijos pajėgos vis dar kontroliuoja apie 18 procentų Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymo pusiasalį, kurį aneksavo dar 2014 metais. Ukrainos kariuomenė per pastaruosius mėnesius sugebėjo stabilizuoti frontą daugelyje sektorių, tačiau lemiamų proveržių nėra nei vienai, nei kitai pusei.
Kariniai analitikai pastebi, kad konfliktas įgavo pozicinio karo bruožų – panašiai kaip Pirmojo pasaulinio karo metu. Abi pusės įsitvirtinusios giliai įrengtose gynybinėse pozicijose, o bet koks bandymas prasiveržti kainuoja milžiniškas aukas. Rusija, nepaisant sankcijų, vis dar sugeba gaminti ir tiekti ginklus į frontą, nors jų kokybė ir technologinis lygis kelia nemažai klausimų.
Ukraina tuo tarpu vis labiau priklauso nuo Vakarų pagalbos. Amerikos, Europos šalių ir kitų sąjungininkų teikiama karinė parama leidžia Kyjivui išlaikyti gynybines pozicijas, tačiau puolimui reikia daug daugiau resursų. Čia ir slypi viena iš pagrindinių problemų – kiek ilgai Vakarai išlaikys paramą tokiu intensyvumu?
Politiniai vėjai keičia kryptį
Tarptautinė politinė situacija tampa vis sudėtingesnė. Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus 2025 metais gali radikaliai pakeisti Amerikos požiūrį į paramą Ukrainai. Trumpas ne kartą yra pareiškęs, kad galėtų užbaigti karą per 24 valandas, nors konkretaus plano taip ir nepateikė. Tokios kalbos kelia nerimą Europoje – ar tai nereiškia spaudimo Ukrainai daryti nuolaidas Rusijai?
Europoje taip pat matome įvairių nuomonių. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalba apie galimybę siųsti Vakarų karius į Ukrainą, tuo tarpu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas yra atsargesnis ir vengia eskaluoti situaciją. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas atvirai kritikuoja sankcijas Rusijai ir ragina deryboms.
Rusijoje Vladimiras Putinas vis dar demonstruoja pasiryžimą tęsti karą. Jo retorika nekito – jis kalba apie „specialiąją karinę operaciją”, kuri turi būti užbaigta pergale. Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad viduje Kremlius jau pradeda suvokti, jog greitai laimėti nepavyks, o karas tampa vis didesne našta Rusijos ekonomikai ir visuomenei.
Ekonominis faktorius – tylus, bet galingas
Pinigai, kaip žinia, yra karo nervai. Rusijos ekonomika, nepaisant sankcijų, vis dar funkcionuoja, bet ne be problemų. Rublio kursas svyruoja, infliacija kyla, o darbo jėgos trūkumas tampa vis akivaizdesnis. Daug vyrų arba žuvo fronte, arba pabėgo iš šalies, vengdami mobilizacijos.
Ukrainos ekonominė situacija dar sudėtingesnė. Šalis neteko didelės dalies pramonės pajėgumų, milijonai žmonių tapo pabėgėliais, o infrastruktūra nuolat bombarduojama. Be Vakarų finansinės paramos Ukraina tiesiog negalėtų išgyventi. Tarptautinis valiutos fondas, Europos Sąjunga ir atskiros šalys kasmet skiria dešimtis milijardų eurų Ukrainos palaikymui.
Čia ir slypi vienas iš galimų karo pabaigos scenarijų – ekonominis išsekimas. Jei Rusija nebegalės finansuoti karo mašinos, arba Vakarai nuspręs mažinti paramą Ukrainai, abi pusės gali būti priverstos sėsti prie derybų stalo. Tiesa, kol kas nei viena pusė neatrodo pasirengusi didelėms nuolaidoms.
Galimi karo pabaigos scenarijai
Ekspertai išskiria kelis pagrindinius scenarijus, kaip gali baigtis karas Ukrainoje. Pirmasis – Ukrainos pergalė, kai jos pajėgos atkovoja visas okupuotas teritorijas, įskaitant Krymą. Toks scenarijus atrodytų idealus Kyjivui ir Vakarams, tačiau daugelis analitikų mano, kad tai mažai tikėtina, bent jau artimiausiu metu. Tam reikėtų milžiniškos karinės paramos ir Rusijos pajėgų visiško subyrėjimo.
Antrasis scenarijus – Rusijos pergalė, kai ji užimtų didžiąją dalį Ukrainos ar net visą šalį. Šis variantas taip pat atrodo mažai tikėtinas, atsižvelgiant į Ukrainos pasipriešinimą ir Vakarų paramą. Be to, net jei Rusijai pavyktų užimti daugiau teritorijos, partizaninis karas galėtų tęstis dar daugelį metų.
Trečiasis ir, daugelio ekspertų nuomone, tikėtiniausias scenarijus – įšaldytas konfliktas. Panašiai kaip Korėjoje po 1953 metų, kariniai veiksmai nutrūktų, bet taikos sutartis nebūtų pasirašyta. Rusija išlaikytų kontrolę dalies okupuotų teritorijų, o Ukraina – likusios šalies dalies. Abi pusės toliau ginkluotųsi ir ruoštųsi galimam karo atnaujinimui.
Ketvirtasis scenarijus – derybos ir kompromisas. Ukraina galėtų atsisakyti dalies teritorijų mainais į saugumo garantijas ir galimybę įstoti į NATO ar ES. Rusija gautų tam tikrą teritorinį laimėjimą ir galėtų paskelbti „pergalę”. Tačiau toks variantas sukeltų didžiulį pasipiktinimą Ukrainoje ir būtų sunkiai priimtinas visuomenei, kuri prarado tiek daug šiame kare.
Kada tikėtis permainos
Laiko klausimas yra vienas sudėtingiausių. Kai kurie optimistai kalbėjo apie karo pabaigą 2023 metais, paskui – 2024-aisiais. Dabar daugelis analitikų kalba apie 2025-uosius ar net vėlesnius metus. Tiesa ta, kad niekas tiksliai nežino.
Yra keletas veiksnių, kurie gali pagreitinti karo pabaigą. Pirma, reikšmingi kariniai proveržiai bet kurioje pusėje. Jei Ukraina sugebėtų prasiveržti į Krymą ar Rusija – užimti didesnę dalį Donbaso, tai galėtų pakeisti derybų dinamiką. Antra, politiniai pokyčiai Rusijoje ar JAV. Putino režimo žlugimas ar naujos Amerikos administracijos sprendimas nutraukti paramą Ukrainai radikaliai pakeistų situaciją.
Trečia, ekonominis spaudimas. Jei Rusijos ekonomika pradėtų byrėti greičiau nei tikėtasi, arba Vakarai nuspręstų, kad karas kainuoja per daug, derybos taptų neišvengiamos. Ketvirta, visuomenės nuotaikos. Jei Rusijoje ar Ukrainoje žmonės pradėtų masiškai reikalauti karo pabaigos, valdžia negalėtų to ignoruoti.
Realistiškai žiūrint, daugelis ekspertų mano, kad kažkokia forma karo pabaigos ar bent jau intensyvumo sumažėjimo galima tikėtis 2025-2026 metais. Tačiau tai nereiškia greitų taikos derybų – greičiausiai matysime palaipsnius pokyčius, kai abi pusės pradės ieškoti išeities iš aklavietės.
Ką tai reiškia Lietuvai ir regionui
Mums, gyvenantiems Baltijos šalyse, karo Ukrainoje pabaiga turi tiesioginę reikšmę. Jei konfliktas baigtųsi Rusijos pergale ar net daline pergale, tai reikštų didėjančią grėsmę visam regionui. Putinas galėtų pajusti, kad agresija apsimoka, ir kreipti dėmesį į kitas buvusias sovietų respublikas.
Lietuvos vyriausybė aiškiai supranta šiuos pavojus ir yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų. Mes skiriame didelę dalį BVP karinei paramai, priimame pabėgėlius, remiame sankcijas Rusijai. Tai nėra tik solidarumo gestas – tai investicija į mūsų pačių saugumą.
Įšaldytas konfliktas taip pat nebūtų gera žinia. Tai reikštų ilgalaikį nestabilumą Europoje, tęsiamas sankcijas, didelę karinę įtampą. Mūsų regionas turėtų gyventi nuolatinio pavojaus sąlygomis, o tai trukdytų ekonominiam vystymuisi ir gyvenimo kokybės gerinimui.
Idealiausias scenarijus Lietuvai būtų Ukrainos pergalė ir Rusijos atsitraukimas į tarptautiniu mastu pripažintas sienas. Tai sukurtų precedentą, kad agresija neatsiperka, ir sustiprintų tarptautinę teisinę sistemą. Deja, kaip jau minėta, toks scenarijus atrodo mažai tikėtinas artimiausiu metu.
Kas laukia po karo – ilgas kelias į normalumą
Net ir pasibaigus kariniams veiksmams, tikroji taika bus dar toli. Ukrainai reikės dešimtmečių, kad atstatytų sugriautą infrastruktūrą, ekonomiką, grąžintų pabėgėlius. Kalbama apie šimtus milijardų eurų investicijų, kurių reikės atstatymui. Vakarai jau dabar planuoja savotišką „Maršalo planą” Ukrainai, panašų į tą, kuris padėjo atstatyti Europą po Antrojo pasaulinio karo.
Psichologinės žaizdos taip pat gis ilgai. Milijonai ukrainiečių patyrė traumą – neteko artimųjų, namų, buvo prievartaujami ar kankinami. Visuomenės susitaikymas ir normalaus gyvenimo atstatymas užtruks kartų kartas. Panašiai kaip Balkanuose po 1990-ųjų metų karų, neapykanta ir įtarumas išliks dar ilgai.
Rusijos atžvilgiu taip pat daug neaiškumų. Ar šalis išliks autoritarinė ir agresyvi, ar galiausiai pasirinks demokratijos kelią? Ar bus teisiami karo nusikaltėliai? Ar Rusija mokės reparacijas Ukrainai? Šie klausimai liks atviri dar daugelį metų, o jų sprendimas priklausys nuo daugelio veiksnių, įskaitant tai, kaip baigsis pats karas.
Tarptautinė saugumo architektūra taip pat turės keistis. NATO ir ES vaidmuo Europoje stiprės, o Rusija greičiausiai liks izoliuota ir nusilpusi. Kinijos pozicija taip pat bus svarbi – ar ji toliau rems Rusiją, ar ieškos būdų normalizuoti santykius su Vakarais. Viso to pasekmės jausis dar daugelį dešimtmečių.
Ką galime daryti mes – ne tik stebėti, bet ir veikti
Nors karas vyksta Ukrainoje, kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie jo pabaigos ir padėti nukentėjusiems. Pirma, svarbu remti Ukrainą finansiškai – per patikimas labdaros organizacijas, kurios teikia humanitarinę pagalbą ar perka karinę įrangą. Kiekvienas euras skaičiuojasi.
Antra, politinis spaudimas. Rašykite savo politikams, reikalaukite, kad Lietuva ir toliau aktyviai remtų Ukrainą, nepripažintų okupuotų teritorijų, palaikytų sankcijas Rusijai. Demokratijoje visuomenės nuomonė svarbi, ir politikai į ją atsižvelgia, ypač prieš rinkimus.
Trečia, informacinis karas. Kovojame su dezinformacija, kuri sklinda socialiniuose tinkluose. Rusijos propaganda bando paveikti Vakarų visuomenę, skleisti nuovargį nuo karo, kurstyt priešiškumą Ukrainai. Būkime budrūs ir nekritiškai netikėkime viskuo, ką skaitome internete.
Ketvirta, parama pabėgėliams. Lietuvoje gyvena tūkstančiai ukrainiečių, kurie pabėgo nuo karo. Jiems reikia ne tik materialinės pagalbos, bet ir žmogiškumo, supratimo, integracijos galimybių. Padėkime jiems įsikurti, išmokti lietuvių kalbos, rasti darbą. Tai investicija į bendrą ateitį.
Galiausiai, nepamirškim, kad karas nesibaigs staiga. Tai bus ilgas procesas, kurio metu reikės išlaikyti dėmesį ir paramą Ukrainai. Nuovargis suprantamas, bet pasidavimas jam reikštų pergalę agresijai. Istorija rodo, kad demokratijos ir laisvės gynimas visada reikalauja pastangų ir aukų. Dabar mūsų eilė parodyti, kad esame to verti.