Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas – tai vardas, kurį Kremliaus koridoriuose tariama pašnibždomis. 38-erių vyras, kurio biografija skaitoma kaip šnipų romano siužetas, tapo vienu labiausiai baiminamų asmenų Rusijos valdžios aparate. Nors jo veidas retai matomas viešojoje erdvėje, jo rankos darbas jaučiamas nuo Krymo iki Maskvos.
Žmogus iš šešėlių, kuris išėjo į šviesą
Budanovas nėra tipiškas generolas. Jauniausiasis tokį rangą Ukrainoje gavęs karininkas neturi įprastų karininkų įgūdžių demonstravimo – jis nedalyvauja pompastiškose ceremonijose, nesididžiuoja medaliais prieš kameras. Vietoj to jis vadovauja operacijoms, kurios keičia karo eigą, nors apie jas sužinoma tik praėjus savaitėms ar mėnesiams.
Gimęs 1986 metais Kijeve, Budanovas karjerą pradėjo specialiosiose pajėgose. Jo kelias į žvalgybos viršūnę nebuvo paprastas – tai buvo dešimtmečiai intensyvaus mokymo, slaptų operacijų ir nuolatinio pavojaus. 2020 metais, būdamas vos 34-erių, jis tapo Ukrainos gynybos žvalgybos vadovu, o tai buvo netikėtas, bet, kaip vėliau paaiškėjo, genialus prezidento Zelenskio sprendimas.
Operacijos, kurios priverčia Kremlių nervintis
Nuo pat karo pradžios 2022 metų vasarį Budanovo vadovaujama GUR (Glavnoje upravlenije razvedki) tapo tikra galvos skausmo priežastimi Rusijai. Būtent ši tarnyba stovi už daugelio spektakuliariausių operacijų, kurios demonstruoja, kad karas vyksta ne tik fronto linijoje.
Krymo tilto sprogdinimas 2022 metų spalį – tai buvo simbolinis smūgis Putino prestižui. Nors oficialiai Ukraina neprisiėmė atsakomybės, ekspertai vieningai rodo į Budanovo komandą. Tiltas, kurį Kremlius vadino „amžinuoju”, virto simboliu, kad niekas nėra neliečiama. Po šio įvykio Rusijos saugumo tarnybos pradėjo tikrą medžioklę, bandydamos neutralizuoti ukrainiečių žvalgybos tinklus.
Dar įspūdingesnės yra operacijos Rusijos teritorijoje. Drono atakos prieš strateginius objektus giliai Rusijos gilumoje, sabotažai karinėse bazėse, netikėti sprogdiniai – visa tai vyksta koordinuotai ir profesionaliai. Budanovas niekada tiesiogiai nepatvirtina savo tarnybos dalyvavimo, bet jo šypsena per interviu pasako daugiau nei žodžiai.
Asmeninis taikinys numeris vienas
Rusijos specialiosios tarnybos ne kartą bandė likviduoti Budanovą. Pagal žvalgybos duomenis, buvo bent kelios rimtos pasikėsinimo į jo gyvybę bandymai. 2023 metų kovą jo žmona Marianna buvo apnuodyta nežinoma medžiaga – ekspertai įtaria, kad tai buvo sunkieji metalai. Ji išgyveno, bet tai buvo aiškus signalas: Kremlius nori ne tik sustabdyti Budanovą, bet ir jį psichologiškai palaužti.
Tačiau Budanovas neatrodo kaip žmogus, kurį galima išgąsdinti. Jo interviu metu jis kalba ramiai, beveik monotoniškai, bet jo žodžiuose jaučiamas plienas. Kai žurnalistai klausia apie grėsmes jo gyvybei, jis paprasčiausiai gūžteli pečiais – tai darbo dalis, nieko asmeninio.
Informacinis karas kaip ginklas
Viena iš mažiau pastebimų, bet ne mažiau svarbių Budanovo veiklos sričių – informacinis karas. Jo tarnyba ne tik renka žvalgybos duomenis, bet ir aktyviai formuoja naratyvus, kurie veikia priešo moralę. Nutekintos pokalbių įrašai tarp Rusijos karininkų, viešai paskelbti dokumentai apie Rusijos nuostolius, tikslingai paleistos dezinformacijos kampanijos – visa tai dalis sudėtingos strategijos.
Ypač efektyvios yra operacijos, nukreiptos į Rusijos elitą. Budanovo komanda sugebėjo įsiskverbti į komunikacijos kanalus, kuriuos naudoja aukšto rango Rusijos pareigūnai. Rezultatas – paranoja Kremliuje, kai niekas nebegali būti tikras, ar jo telefonas nėra pasiklausomas, ar jo kompiuteris nėra įsilaužtas.
Krymo grąžinimo obsesija
Jei yra viena tema, dėl kurios Budanovas nekompromisiškas – tai Krymas. Jis ne kartą viešai pareiškė, kad Krymas bus išlaisvintas, ir nurodė net konkretų laikotarpį – 2024-ieji. Nors šis terminas praėjo, jo pasiryžimas nė kiek nesumažėjo.
Budanovo strategija dėl Krymo yra daugiasluoksnė. Tai ne tik karinės operacijos, bet ir ekonominis spaudimas, diplomatinės pastangos, vietos pasipriešinimo palaikymas. Jo tarnyba aktyviai dirba su Krymo totoriais ir kitais vietiniais gyventojais, kurie priešinasi Rusijos okupacijai. Šis darbas vyksta tyliai, bet nuosekliai.
Rusijos karinė vadovybė puikiai supranta, kad Krymas yra pažeidžiamas. Pusiasalis tapo tikru kariniu miesteliu, pilnu oro gynybos sistemų ir įgulų. Bet kiekvienas dronas, kuris pasiekia Sevastopolį, kiekvienas sprogimas karinėje bazėje primena, kad Budanovo žmonės yra ten, nepaisant visų apsaugos priemonių.
Žmogus už uniformos
Nepaisant savo profesijos specifikos, Budanovas nėra šaltas technokratas. Tie, kurie jį pažįsta asmeniškai, pasakoja apie žmogų su aštroku humoro jausmu, kuris rūpinasi savo komanda kaip šeima. Po pasikėsinimo į jo žmoną jis tapo dar labiau uždaras, bet nepasitraukė – priešingai, tik sustiprino savo veiklą.
Jo santykis su Zelenskiu yra ypatingas. Prezidentas pasitiki Budanovu beveik aklai, o tai retai pasitaiko politikoje. Šis pasitikėjimas grindžiamas ne tik profesiniais pasiekimais, bet ir asmenine lojalumu. Budanovas niekada nesiekė politinės karjeros, niekada neflirtavo su opozicija – jis paprasčiausiai daro savo darbą.
Kodėl Kremlius taip jo bijo
Atsakymas paprastas – nes Budanovas nenuspėjamas ir efektyvus. Rusijos saugumo tarnybos įpratusios prie tam tikrų žaidimo taisyklių, prie biurokratinių procedūrų, prie korupcijos, kuri leidžia viską nupirkti. Budanovo komanda dirba kitaip – greitai, kūrybiškai, be kompromisų.
Kremliaus propagandistai bando jį demonizuoti, vadina teroristų vadu, grąsina teismu. Bet šie bandymai atrodo desperatiški – kai nesugebi sustabdyti žmogaus fiziškai, bandai jį diskredituoti informaciškai. Tačiau Ukrainoje ir Vakaruose Budanovas matomas kaip efektyvus profesionalas, o ne kaip koks nusikaltėlis.
Rusijos karinė žvalgyba GRU ir FSB skyrė milžiniškas lėšas bandydamos neutralizuoti Budanovo tinklus. Bet kol kas rezultatai menki – operacijos tęsiasi, Rusijos objektai sprogdinėjami, informacija nuteka. Tai rodo ne tik Budanovo profesionalumą, bet ir jo komandos atsidavimą.
Ką ateitis žada šešėlių karaliui
Karas anksčiau ar vėliau baigsis, ir tada iškils klausimas – kas toliau? Budanovas tikrai nėra žmogus, kuris ramiai išeis į pensiją. Jo žinios, patirtis, kontaktai daro jį neįkainojamu turtu bet kuriai vyriausybei. Kai kurie analitikai spėlioja, kad jis gali tapti svarbia figūra pokarinėje Ukrainoje, galbūt net politikoje.
Bet kol kas jis sutelktas į vieną tikslą – Ukrainos pergalę. Jo interviu metu jaučiamas ne tik profesionalumas, bet ir asmeninė misija. Tai ne tik darbas jam – tai egzistencinė kova už šalies ateitį, už teisę gyventi laisvai.
Vakarų žvalgybos tarnybos atidžiai stebi Budanovo veiklą. Bendradarbiavimas su NATO šalimis suteikė jam prieigą prie modernių technologijų ir mokymo programų. Mainais jis dalijasi patirtimi, kuri yra unikali – kaip kovoti su daug didesniu priešu, kaip vykdyti operacijas ribotais ištekliais, kaip išlaikyti moralę ekstremalių aplinkybių sąlygomis.
Kyrylo Budanovas lieka mįslė daugeliui, bet viena aišku – jis pakeitė šiuolaikinio karo taisykles. Jo metodai bus studijuojami karinėse akademijose dar ilgus metus. O Kremliui jis ir toliau bus košmaras, kuris nepasibaigia net dienai švintant. Kol Budanovas vadovauja Ukrainos žvalgybai, Rusijos pareigūnai negalės jaustis saugūs nė vienoje vietoje – ir tai, matyt, yra didžiausias komplimentas, kurį galima pasakyti žvalgybos vadovui.