Kai kalbame apie Hamas, dažnai girdime apie šią organizaciją kaip vientisą jėgą, tačiau tikrovė yra daug sudėtingesnė. Grupuotės vadovybė veikia keliuose lygmenyse, o sprendimų priėmimo mechanizmai nėra tokie paprasti, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Per pastaruosius dešimtmečius Hamas išsivystė iš ginkluoto pasipriešinimo judėjimo į kompleksišką politinę ir karinę organizaciją su sudėtinga hierarchija.
Politinio biuro vadovybė ir jos įtaka
Hamas politinis biuras tradiciškai buvo laikomas grupuotės smegenimis. Šis organas koordinuoja strateginius sprendimus, palaiko tarptautinius ryšius ir formuoja ilgalaikę viziją. Ilgą laiką politiniam biurui vadovavo Ismailas Haniyeh, kuris 2024 metų vasarą žuvo per Irano sostinėje Teherane įvykdytą ataką. Jo mirtis sukėlė reikšmingų pokyčių organizacijos struktūroje.
Politinis biuras neveikia vienoje vietoje – jo nariai išsibarstę po įvairias šalis, nuo Kataro iki Turkijos ir Libano. Toks geografinis išsibarstymas yra ne atsitiktinumas, o apgalvota strategija, leidžianti organizacijai išlikti net esant intensyviam Izraelio spaudimui. Kiekvienas biuro narys turi savo atsakomybės sritis: vieni koordinuoja finansinius srautus, kiti palaiko ryšius su regioniniais veikėjais, treti užsiima propagandine veikla.
Gazos Ruožo vadovai ir kasdienė realybė
Gazos Ruože Hamas veikia kiek kitaip nei išorėje. Čia grupuotė yra ne tik ginkluota organizacija, bet ir faktinė valdžia, kontroliuojanti civilinę administraciją. Yahya Sinwar ilgą laiką buvo laikomas vienu įtakingiausių vadų Gazoje, kol 2024 metų spalį jis taip pat žuvo. Sinwar buvo žinomas kaip kietų pažiūrų lyderis, praleidęs daugiau nei 20 metų Izraelio kalėjimuose, kur išmoko hebrajų kalbą ir gerai susipažino su Izraelio visuomene.
Gazoje Hamas vadovai susiduria su visiškai kitokiais iššūkiais nei jų kolegos užsienyje. Jiems tenka valdyti perpildytą, ekonomiškai nualintą teritoriją, spręsti kasdienes gyventojų problemas – nuo elektros tiekimo iki vandens tiekimo. Kartu jie turi koordinuoti karinę veiklą ir išlaikyti kontrolę prieš konkuruojančias frakcijas. Tai reikalauja ne tik ideologinio įsitikinimo, bet ir praktinių administravimo įgūdžių.
Karinė struktūra ir Izzedinas al-Qassamas brigados
Karinis Hamas sparnas – Izzedinas al-Qassamas brigados – veikia gana autonomiškai nuo politinės vadovybės. Šios brigados turi savo komandinę struktūrą, kuri primena reguliarios armijos organizaciją. Mohammed Deif daugelį metų buvo laikomas šių pajėgų faktinu vadovu, nors oficialiai jo pozicija ne visada būdavo aiški. Deif išgyveno daugybę Izraelio pasikėsinimų ir tapo beveik legendine figūra tarp Hamas rėmėjų.
Karinė vadovybė priima taktinius sprendimus dažnai nesilaikydama ilgų konsultacijų su politine dalimi. Tai leidžia greitai reaguoti į situacijos pokyčius, bet kartais sukelia įtampą organizacijos viduje. Žinoma, strateginiai sprendimai – pavyzdžiui, dėl didelio masto operacijų pradėjimo – vis tiek reikalauja koordinacijos su politiniu biuru.
Finansų srautai ir ekonominiai sprendimų priėmėjai
Pinigai yra Hamas gyvybiškai svarbūs, ir už jų valdymą atsakingi konkretūs asmenys, kurių vardai retai pasirodo viešojoje erdvėje. Organizacija gauna lėšų iš įvairių šaltinių: privačių aukotojų Persijos įlankos šalyse, Irano vyriausybės paramos, mokesčių Gazos Ruože ir įvairių verslo projektų. Šių srautų koordinavimas reikalauja sudėtingos logistikos, ypač atsižvelgiant į tarptautines sankcijas.
Finansiniai sprendimai Hamas organizacijoje priimami keliais lygmenimis. Didžiausios sumos ir strateginiai investiciniai sprendimai priklauso politinio biuro kompetencijai. Tačiau Gazoje veikiantys vadovai turi tam tikrą autonomiją skirstant lėšas vietiniams poreikiams. Ši dviguba sistema kartais sukelia nesutarimų, ypač kai išorės vadovai, gyvenantys santykiname komforte, priima sprendimus, kurie tiesiogiai veikia Gazos gyventojų kasdienybę.
Šura taryba ir kolektyvinis valdymas
Ne visi sprendimai Hamas organizacijoje priimami vieno ar kelių lyderių. Egzistuoja Šura taryba – konsultacinis organas, susidedantis iš kelių dešimčių narių, kurie atstovauja įvairioms organizacijos frakcijoms ir geografiniams padaliniams. Ši taryba renkasi svarstyti svarbiausių klausimų, nors tikslūs jos posėdžių dažnumas ir vieta laikomi didžiausia paslaptimi.
Šura tarybos nariai dažnai turi skirtingas nuomones dėl taktikos ir strategijos. Vieni pasisako už pragmatiškesnį požiūrį ir galimą dialogą su tarptautine bendruomene, kiti laikosi kietesnės linijos, atmetančios bet kokius kompromisus su Izraeliu. Šie vidiniai debatai retai pasiekia viešumą, bet jie egzistuoja ir kartais lemia organizacijos veiksmų kryptį.
Regioniniai rėmėjai ir jų įtaka sprendimams
Būtų naivoka manyti, kad Hamas priima sprendimus visiškai savarankiškai. Iranas, būdamas pagrindinis ginklų ir finansų tiekėjas, turi nemažą įtaką organizacijos strateginiams pasirinkimams. Kataro vyriausybė, kuri priglaudė politinio biuro narius Dohoje, taip pat gali daryti spaudimą tam tikrais klausimais. Turkija, nors ir mažiau tiesiogiai, palaiko ryšius su Hamas vadovybe ir kartais veikia kaip tarpininkė.
Ši priklausomybė nuo išorės rėmėjų yra dviprasmė. Viena vertus, ji užtikrina organizacijos išgyvenimą ir veiklos tęstinumą. Kita vertus, ji riboja Hamas savarankiškumą ir kartais verčia priimti sprendimus, kurie nebūtinai atitinka vietinių Gazos gyventojų interesus. Pavyzdžiui, Irano spaudimas išlaikyti priešiškumą Izraeliui gali trukdyti siekti paliaubų, net kai Gazos gyventojai desperatiškai jų trokšta.
Kas laukia organizacijos ateityje
Po kelių aukščiausio lygio lyderių žūties per pastaruosius metus, Hamas atsidūrė kryžkelėje. Nauja vadovybė turės spręsti, ar tęsti ankstesnę liniją, ar ieškoti naujų kelių. Jaunesni vadovai, kurie dabar kyla į vadovaujančias pozicijas, užaugo skirtingomis sąlygomis nei jų pirmtakai – jie labiau susipažinę su socialiniais tinklais, tarptautine politika ir šiuolaikinėmis komunikacijos strategijomis.
Organizacijos viduje vyksta tylios diskusijos apie ateitį. Kai kurie nariai mano, kad reikia labiau integruotis į politinį procesą, galbūt net pripažinti Izraelio egzistavimo realybę mainais į palestiniečių valstybės sukūrimą. Kiti tvirtai laikosi pozicijos, kad bet koks kompromisas būtų išdavystė. Šie debatai dar labiau sustiprės, kai situacija Gazoje stabilizuosis ir reikės priimti strateginius sprendimus dėl ateities.
Hamas vadovybės struktūra išlieka pakankamai lanksti, kad išgyventų netgi praradusi svarbiausius lyderius. Tai rodo, kad organizacija yra daugiau nei tik keletas charizmatinių asmenybių – ji yra sistema su giliai įsišaknijusia ideologija, plačiu rėmėjų tinklu ir gebėjimu prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Suprasdami, kas priima sprendimus ir kokios jėgos veikia už kulisų, galime geriau suprasti ne tik Hamas, bet ir platesnę Artimųjų Rytų politinę dinamiką, kuri tiesiogiai veikia milijonų žmonių gyvenimus.