Jahja Sinvaras – vardas, kuris 2023 metų spalio 7-ąją tapo sinonimiškas vienai žiauriausių ataką prieš Izraelį per pastaruosius dešimtmečius. Šis Gazos Ruožo HAMAS lyderis, kurį daugelis vadina spalio 7-osios išpuolių architektu, ilgus metus buvo vienas labiausiai ieškomiausių Izraelio žvalgybos taikinių. Jo biografija – tai kruvinų konfliktų, kalėjimo metų ir radikalaus islamistinio pasipriešinimo istorija, kuri baigiasi ne mažiau dramatiška pabaiga.
Nuo Chano Juniso gatvių iki HAMAS viršūnių
Gimęs 1962 metais Chano Juniso pabėgėlių stovykloje, Sinvaras užaugo aplinkoje, kurioje neapykanta Izraeliui buvo perduodama iš kartos į kartą. Jo šeima, kaip ir tūkstančiai kitų palestiniečių, po 1948 metų karo prarado namus ir atsidūrė perpildytoje stovykloje, kur skurdas ir beviltiškumas buvo kasdienybė. Būtent čia, tarp dulkėtų gatvių ir perpildytų barakų, formavosi būsimojo HAMAS lyderio pasaulėžiūra.
Jaunystėje Sinvaras įsitraukė į Musulmonų brolijos veiklą – organizaciją, kuri vėliau tapo HAMAS pagrindu. Jau tada jis pasižymėjo ypatingu žiaurumu ir bekompromisinėmis pažiūromis. 1982 metais, kai jam buvo vos dvidešimt metų, Sinvaras įkūrė slaptą saugumo padalinį „Majd”, kurio tikslas buvo medžioti ir bausti palestiniečius, įtariamus bendradarbiavimu su Izraeliu. Šis padalinys tapo pagarsėjęs dėl ypač žiaurių kankinimų ir egzekucijų metodų.
Dvidešimt treji metai už grotų
1988 metais Sinvaras buvo suimtas ir nuteistas keturiems įkalinimo terminams už keturių palestiniečių, įtariamų bendradarbiavimu su Izraeliu, nužudymą. Taip pat jam buvo pareikšti kaltinimai dėl dviejų Izraelio karių pagrobimo ir nužudymo. Iš viso jam buvo paskirta bausmė – keturi kartus iki gyvos galvos.
Tačiau kalėjimas netapo Sinvaro karjeros pabaiga – priešingai. Už grotų jis išmoko hebrajų kalbą, studijavo Izraelio visuomenę ir politiką, skaitė viską, ką galėjo gauti apie savo priešą. Kalėjime jis tapo vienu iš HAMAS kalinių lyderių, organizuodamas protestus ir stiprindamas organizacijos struktūras už grotų. Izraelio kalėjimai tapo savotišku HAMAS universitetu, kur kaliniai keitėsi patirtimi, planuodavo strategijas ir stiprino ryšius.
2011 metais Sinvaras buvo paleistas kaip dalis mainų susitarimo, kai Izraelis išmainė 1027 palestiniečių kalinius į vieną pagrobta kareivį Giladą Šalitą. Tai buvo vienas kontroversiškiausių Izraelio vyriausybės sprendimų – daugelis paleistųjų vėliau grįžo prie teroristinės veiklos.
Kelias į valdžią Gazos Ruože
Grįžęs į Gazą, Sinvaras greitai pakilo HAMAS hierarchijoje. 2017 metais jis buvo išrinktas HAMAS lyderiu Gazos Ruože, pakeisdamas Ismailą Haniją. Skirtingai nuo kai kurių kitų HAMAS vadovų, kurie gyveno santykinėje prabangoje užsienyje, Sinvaras liko Gazoje, gyveno palyginti kukliai ir vengė viešumo. Jis retai duodavo interviu, dar rečiau rodėsi viešumoje.
Tačiau jo įtaka buvo milžiniška. Sinvaras kontroliavo ne tik HAMAS karinį sparną, bet ir civilinę administraciją Gazoje. Jis buvo žinomas kaip šaltas strategas, gebantis ilgai planuoti ir kantriai laukti tinkamo momento. Skirtingai nuo impulsyvesnių HAMAS narių, Sinvaras galvojo ilgalaikėmis perspektyvomis ir nevengia rizikuoti.
Spalio 7-oji: kruviniausia diena
2023 metų spalio 7 dieną, šeštadienio rytą, kai daugelis izraeliečių švęsdami Simchat Torą, tūkstančiai HAMAS kovotojų kirto sieną iš Gazos Ruožo. Tai, kas įvyko toliau, sukrėtė pasaulį. Per kelias valandas buvo nužudyta apie 1200 žmonių – daugiausia civilių, įskaitant vaikus ir senelius. Apie 250 žmonių buvo pagrobta ir išvežta į Gazą kaip įkaitai.
Išpuoliai buvo kruopščiai suplanuoti ir koordinuoti. HAMAS kovotojai naudojo dronus, paraplaneriai, įsiveržė per požeminius tunelius ir tiesiog pramušė sieną buldozeriais. Jie puolė kibucus, šaudė į muzikos festivalio dalyvius, degino namus su žmonėmis viduje. Žiaurumas buvo beprecedentis – daugelis aukų buvo kankinamos prieš mirtį.
Izraelio žvalgyba vėliau patvirtino, kad operaciją asmeniškai planavo ir prižiūrėjo Jahja Sinvaras. Jis ilgus metus ruošė šį puolimą, apgaudinėjo Izraelio žvalgybą, kuri manė, kad HAMAS suinteresuotas išlaikyti paliaubas. Sinvaras sąmoningai kūrė iliuziją, kad HAMAS tampa pragmatiškesnis ir labiau suinteresuotas ekonomine plėtra nei karu.
Gyvenimas po spalio 7-osios
Po išpuolių Sinvaras tapo pačiu ieškomiausiuoju žmogumi Izraeliui. Jis pasislėpė giliai po žeme – tiesiogine prasme. Gazos Ruože yra išsišakojusi tunelių sistema, kurią HAMAS statė dešimtmečiais. Šie tuneliai, kai kurie iš jų iki 80 metrų gylyje, tapo Sinvaro slėptuve.
Mėnesius jis slapstėsi, nuolat keisdamas buvimo vietą, komunikuodamas tik per pasiuntinių grandinę, vengdamas bet kokių elektroninių ryšių priemonių. Izraelio pajėgos, įsiveržusios į Gazą, ieškojo jo kaip adatos šieno kupetoje. Buvo skelbiama, kad jis slepiasi tarp įkaitų, naudoja juos kaip gyvuosius skydus.
Tačiau gyvenimas po žeme nebuvo toks saugus, kaip Sinvaras tikėjosi. Izraelio pajėgos sistemingai naikino tunelių sistemą, užmušė ar suėmė daugelį aukšto rango HAMAS vadovų. Ratas aplink Sinvarą lėtai, bet neišvengiamai siaurėjo.
Paskutinės dienos ir mirtis
2024 metų spalio 16 dieną, beveik metams po spalio 7-osios išpuolių, Izraelio pajėgos pagaliau surado Sinvarą. Ironiškai, tai įvyko ne po ilgų paieškų ar sudėtingos žvalgybos operacijos – Izraelio kariai atsitiktinai užklupo grupę kovotojų Rafaho rajone, pietinėje Gazos dalyje.
Prasidėjo susišaudymas. Sinvaras, skirtingai nuo daugelio kitų HAMAS lyderių, nesislėpė už savo kovotojų nugarų. Jis kovojo iki paskutinio momento. Vaizdo įrašai iš dronų kamerų užfiksavo jo paskutines akimirkas – sunkiai sužeistas, apsipylusiu dulkėmis, jis vis dar bandė mesti kažką į droną, skrendantį virš jo.
Jo kūnas buvo identifikuotas pagal dantų įrašus ir pirštų atspaudus iš Izraelio kalėjimų archyvų. Sinvaras žuvo būdamas 61 metų, praėjus beveik metams po jo kruviniausiojo plano įgyvendinimo.
Kas lieka po architekto
Sinvaro mirtis neužbaigė konflikto, kurį jis pradėjo. Gaza liko griuvėsiais, dešimtys tūkstančių palestiniečių žuvo per Izraelio atsakomąją operaciją. Daugelis įkaitų, kuriuos pagrobė HAMAS spalio 7-ąją, vis dar laikomi nelaisvėje arba žuvo. Izraelio visuomenė išgyveno traumą, kuri gydysis dar dešimtmečius.
HAMAS kaip organizacija išliko, nors ir labai susilpnėjusi. Kiti lyderiai užėmė Sinvaro vietą, tačiau niekas neturėjo tokios karizmos ir įtakos. Daugelis analitikų mano, kad su Sinvaro mirtimi baigėsi tam tikra era HAMAS istorijoje – era, kai organizacija galėjo vykdyti tokio masto operacijas kaip spalio 7-oji.
Sinvaro palikimas – tai ne tik tūkstančiai aukų abiejose pusėse, bet ir klausimas apie palestiniečių pasipriešinimo ateitį. Jo strategija – masinis smurtas prieš civilius – ne tik nepriartino palestiniečių prie nepriklausomybės, bet ir padarė jiems milžinišką žalą. Gaza tapo dar labiau izoliuota, jos infrastruktūra sunaikinta, o tarptautinė parama palestiniečių reikalui sumažėjo.
Istorija įvertins Jahją Sinvarą kaip žmogų, kuris pasirinko kruviną kelią ir nuvedė savo žmones į dar didesnę katastrofą. Jo gyvenimas ir mirtis – tai įspėjimas apie tai, kur veda aklas fanatizmas ir neapykanta. Spalio 7-osios architektas paliko po savęs ne pergalę ar laisvę, o griuvėsius, skausmą ir klausimą: ar buvo verta?